Matomos išsiplėtusios kojų venos ar kapiliarų tinklas dar nereiškia, kad reikalinga chirurginė operacija.
Smulkioms paviršinėms venoms, kapiliarų tinklui, retikulinėms venoms ir daliai ankstyvos stadijos venų varikozės atvejų taikoma skleroterapija. Tai nechirurginis metodas, kurio metu į pažeistą veną suleidžiamas ją uždarantis preparatas.
Ortopedijos Centro gydytojas paaiškina, kam skleroterapija tinka, kaip ji veikia ir kada išsiplėtusioms venoms gydyti reikia rinktis kitą metodą.
Kam tinka skleroterapija?
Skleroterapija taikoma kapiliarų tinklui, retikulinėms venoms ir smulkioms išsiplėtusioms paviršinėms venoms gydyti.
Šis metodas taip pat tinka daliai ankstyvos stadijos venų varikozės atvejų, kai chirurginis gydymas dar nėra reikalingas.
Tam tikrais atvejais skleroterapija gali būti taikoma ir stambesnėms venoms, jeigu kraujagyslių chirurgas nustato, kad toks gydymas yra tinkamas.
Kodėl prieš skleroterapiją būtina įvertinti bendrą venų būklę?
Iš išorės matomos smulkios venos ar kapiliarų tinklas neparodo visos kojų venų sistemos būklės.
Kojų skausmas, sunkumas, tinimas ar odos pokyčiai yra požymiai, rodantys, jog reikia įvertinti ir giliau esančių kraujagyslių būklę.
Kraujagyslių chirurgas įvertina venų dydį, išsidėstymą ir kraujotaką, o prireikus atlieka ultragarsinį tyrimą.
Tyrimas parodo, ar gydyti reikia tik smulkias paviršines venas, kurioms tinka skleroterapija, ar problema apima stambesnius venų kamienus.
Nustačius stambesnių venų pažeidimą, parenkamas lazerinis gydymas.
Kada pasirenkama skleroterapija, o kada lazerinis gydymas?
Skleroterapija Ortopedijos Centre taikoma kapiliarų tinklui, retikulinėms venoms ir smulkioms paviršinėms venoms gydyti.
Sklerozantas suleidžiamas tiesiai į kraujagyslę ir veikia jos sienelę iš vidaus, todėl vena užsidaro ir palaipsniui sunyksta.
Lazerinis gydymas taip pat naudojamas venų ligoms gydyti, tačiau konkretus metodas priklauso nuo kraujagyslės dydžio ir vietos.
Stambesniems venų kamienams taikomas endoveninis lazerinis gydymas, kai vena uždaroma iš vidaus lazerio energija.
Kaip skleroterapija uždaro išsiplėtusią veną?
Procedūros metu į pažeistą kraujagyslę suleidžiamas specialus preparatas – sklerozantas, skystas arba putų pavidalo. Jis veikia vidinę venos sienelę ir ją uždaro.
Uždaryta vena palaipsniui sunyksta, o kraujas nukreipiamas sveikomis, giliau esančiomis venomis. Vena chirurgiškai nepašalinama.
Kaip atliekama skleroterapija ir kiek procedūrų reikia?
Gydytojas plona adata suleidžia sklerozantą tiesiai į gydomą veną.
Procedūra atliekama be nejautros ir trunka apie 20–40 minučių, priklausomai nuo gydomų kraujagyslių skaičiaus.
Injekcijos metu juntamas trumpas dilgčiojimas, lengvas deginimas ar tempimas. Per vieną procedūrą gydoma viena ar kelios kraujagyslės.
Norimam rezultatui pasiekti dažniausiai reikia kelių procedūrų, o visas gydymo kursas trunka nuo 1 iki 3 mėnesių.
Gydytos kraujagyslės nyksta palaipsniui.
Pirmieji pokyčiai pastebimi po kelių savaičių, o galutinis rezultatas vertinamas po kelių savaičių ar mėnesių, priklausomai nuo kraujagyslių dydžio, jų kiekio ir atliktų procedūrų skaičiaus.
Ko tikėtis po skleroterapijos?
Judėjimas ir kompresinės kojinės
Iš karto po procedūros rekomenduojama bent 30 minučių pavaikščioti.
Vaikščiojimas palaiko kojų kraujotaką ir padeda sumažinti kraujo krešulių susidarymo riziką.
Po procedūros dėvimos kompresinės kojinės, kurios palaiko spaudimą gydytoms venoms ir padeda mažinti tinimą bei mėlynių susidarymą.
Pirmąsias 24 valandas jos dėvimos nuolat, o vėliau – dienos metu pagal gydytojo nurodytą režimą.
Kelias savaites gydytą vietą reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, nes UV poveikis didina odos pigmentacijos riziką.
Tuo pačiu laikotarpiu reikėtų vengti pirties, karštų vonių ir kitų stipriai kūną kaitinančių procedūrų.
Kokie galimi šalutiniai poveikiai?
Po skleroterapijos injekcijos vietoje gali atsirasti nežymus skausmas, jautrumas, niežėjimas, paraudimas ar mėlynės.
Šie požymiai paprastai palaipsniui išnyksta.
Gydytos venos vietoje taip pat gali atsirasti sukietėjimas ar gumbelis.
Didesnės gydytos venos kietesnės gali išlikti kelias savaites ar net kelis mėnesius, kol organizmas palaipsniui absorbuoja gydytą kraujagyslę.
Odos patamsėjimas gydytos venos vietoje taip pat nėra neįprastas.
Pigmentacija paprastai šviesėja palaipsniui, tačiau visiškai išnykti jai gali prireikti kelių mėnesių.
Retesnės komplikacijos yra alerginė reakcija į sklerozantą, odos pažeidimai, paviršinių venų uždegimai ar labai retais atvejais – kraujo krešulio susidarymas.
Kada skleroterapija netaikoma?
Skleroterapija netaikoma nėštumo ir žindymo laikotarpiu, esant kraujo krešėjimo sutrikimams, odos infekcijai ar atvirai žaizdai planuojamoje injekcijos vietoje.
Sergant tam tikromis kepenų ar širdies ligomis bei cukriniu diabetu, sprendimą dėl procedūros priima gydytojas, individualiai įvertinęs paciento sveikatos būklę ir riziką.
Ar po skleroterapijos venos gali atsirasti kitoje vietoje?
Skleroterapijos metu uždaromos konkrečios gydytos kraujagyslės, tačiau procedūra nepanaikina polinkio į venų ligas.
Todėl ateityje kitose kojos vietose gali atsirasti naujų išsiplėtusių venų ar kapiliarų.