Žemas diastolinis spaudimas – tai medicininė būsena, kuri gali turėti įvairių priežasčių ir pasekmių. Diastolinis spaudimas, matuojamas kaip kraujo spaudimas širdžiai ilsintis tarp dviejų susitraukimų, dažnai yra pamirštamas, nors jis atspindi širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos būklę. Šiame straipsnyje aptarsime žemo diastolinio spaudimo priežastis, simptomus, galimas pasekmes ir galimus gydymo būdus.
Diastolinis spaudimas – kas tai?
Diastolinis spaudimas yra viena iš dviejų kraujo spaudimo rodiklių, matuojant kraujospūdį. Kraujo spaudimas paprastai pateikiamas kaip du skaičiai, pavyzdžiui, 120/80 mmHg. Pirmasis skaičius, vadinamas sistoliniu spaudimu, rodo spaudimą, kai širdis susitraukia ir pumpuoja kraują, o antrasis, diastolinis spaudimas, rodo spaudimą, kai širdis ilsisi tarp susitraukimų.
Žemo diastolinio spaudimo priežastys
1. Dehidratacija
Dehidratacija gali sukelti žemą diastolinį spaudimą, nes sumažėja kraujo tūris. Tai gali įvykti dėl nepakankamo skysčių vartojimo, nekontroliuojamos vėmimo ar viduriavimo atvejų.
2. Širdies sutrikimai
Tam tikros širdies ligos, tokios kaip širdies nepakankamumas ar kardiomiopatija, gali paveikti diastolinį spaudimą. Širdies raumens silpnumas gali lemtijo nesugebėjimą pasiekti pakankamo kraujospūdžio lygio.
3. Hormoniniai pokyčiai
Hormoniniai svyravimai, pavyzdžiui, nėštumo metu ar endokrininės sistemos sutrikimų, tokie kaip hipotireozė ar adrenalino disbalansas, taip pat gali sukelti žemą diastolinį spaudimą.
4. Medikamentai
Daugelio vaistų, ypač diuretikų arba antihipertenzinių vaistų, vartojimas gali sumažinti kraujo spaudimą. Reikia atidžiai stebėti diastolinio spaudimo rodiklius, ypač laikotarpiu, kai atliekamas gydymas, susijęs su kraujo spaudimu.
5. Neurologiniai sutrikimai
Tam tikros neurologinės ligos, tokios kaip Parkinsono liga, gali paveikti kraujagyslių tonusą ir sukelti ortostatinę hipotenziją, dėl kurios diastolinis spaudimas krinta.
Simptomai
Žemas diastolinis spaudimas gali pasireikšti įvairiais simptomais. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius atkeliavus į gydytoją:
1. Galvos svaigimas
Asmenys, turintys žemą diastolinį spaudimą, dažnai patiria galvos svaigimą, ypač kai stojasi iš sėdimos ar gulimos padėties.
2. Nuovargis
Mažas kraujo spaudimas gali sukelti bendrą nuovargio jausmą, nes organizmas negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų.
3. Dusulys
Dusulys ir širdies plakimas gali pasireikšti esant žemam diastoliniam spaudimui, nes širdies raumens darbas gali būti kompromituotas.
4. Pykinimas
Kraujo spaudimo sumažėjimas gali sukelti pykinimo jausmą, ypač esant dideliam fiziniam krūviui ar stresui.
Pasekmės
Jei žemas diastolinis spaudimas nebus tinkamai gydomas, tai gali turėti rimtų pasekmių. Ilgalaikis žemaspateisitas gali lemti organų nepakankamumą, atminties sutrikimus ir net mirtį. Todėl labai svarbu laiku nustatyti ir spręsti šią problemą.
Gydymas ir prevencija
1. Gydymas vaistais
Gydymas priklauso nuo žemo diastolinio spaudimo priežasties. Gali būti skiriami vaistai, kurie padeda reguliuoti kraujo spaudimą ir pagerinti širdies funkcionavimą.
2. Gyvenimo būdo pokyčiai
Asmenys, turintys žemą diastolinį spaudimą, turėtų laikytis sveiko gyvenimo būdo, kuris apima subalansuotą mitybą, reguliarią fizinę veiklą ir pakankamą skysčių vartojimą.
3. Reguliarus medicininis stebėjimas
Svarbu reguliariai tikrinti kraujo spaudimą ir kreiptis į specialistus, kai atsiranda nors vienas iš aukščiau išvardytų simptomų.
Žemas diastolinis spaudimas yra rimta problema, kuri reikalauja atidžios stebėsenos ir tinkamo gydymo. Stebint savo sveikatą ir laikantis prevencinių priemonių, galima išvengti galimų komplikacijų ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.