Žemas diastolinis kraujo spaudimas (hipotenzija) yra medicininė būklė, kai diastolinis kraujo spaudimas, t.y. kraujo spaudimas širdžiai atsipalaidavus, yra žemesnis nei normalus. Šis straipsnis nagrinės žemo diastolinio kraujo spaudimo priežastis, simptomus, diagnostiką, gydymą ir prevenciją.
Kas yra diastolinis kraujo spaudimas?
Diastolinis kraujo spaudimas matuojamas, kai širdis ilsisi tarp dviejų mušimų. Jis yra žymimas kaip apatinis skaičius kraujospūdžio matavime, pvz., 120/80 mmHg, kur 80 yra diastolinis spaudimas. Normalus diastolinis kraujo spaudimas paprastai yra nuo 60 iki 80 mmHg.
Žemo diastolinio kraujo spaudimo priežastys
Pagrindinės priežastys
Žemas diastolinis kraujo spaudimas gali būti sukeltas įvairių veiksnių, tokių kaip:
1. Dehidratacija
Kai organizmui trūksta skysčių, kraujo tūris sumažėja, todėl gali pasireikšti žemas spaudimas.
2. Širdies problemos
Tokios ligos kaip širdies nepakankamumas arba širdies vožtuvų ligos gali paveikti širdies gebėjimą pumpuoti kraują, sukeldamos hipotenziją.
3. Hormoniniai sutrikimai
Endokrininės sistemos ligos, pavyzdžiui, Addisono liga, gali paveikti kraujospūdžio reguliaciją.
Kitos priežastys
– Vaistai: Kai kurių vaistų, pavyzdžiui, diuretikų ar beta blokatorių, vartojimas gali sumažinti kraujospūdį.
– Infekcijos: Sunkios infekcijos, ypač sepsis, gali sukelti kraujotakos sutrikimus ir žemą diastolinį spaudimą.
Žemo diastolinio kraujo spaudimo simptomai
Žemas diastolinis kraujo spaudimas gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo jo sunkumo ir priežasties:
1. Galvos svaigimas ir silpnumas
Žmonės gali patirti galvos svaigimą, ypač keisdami kūno padėtį, pavyzdžiui, atsistojus po ilgo sėdėjimo.
2. Sąmonės praradimas
Kai kraujospūdis yra itin žemas, gali pasireikšti sąmonės netekimas.
3. Nuovargis
Dėl sumažėjusio kraujo tiekimo organams ir audiniams gali pasireikšti nuovargis.
Diagnostika
Žemo diastolinio kraujo spaudimo diagnozė paprastai pradedama nuo fizinio tyrimo ir istorijos rinkimo. Gydymas dažnai priklauso nuo to, kas sukėlė hipotenziją.
1. Kraujospūdžio matavimas
Reguliarus kraujospūdžio matavimas padeda nustatyti, ar diastolinis spaudimas yra per žemas.
2. Laboratoriniai tyrimai
Gali būti atlikti kraujo tyrimai, kad būtų nustatyti kraujo tūrio pokyčiai ar hormoniniai sutrikimai.
3. Širdies tyrimai
Elektrokardiograma (EKG) ar echokardiograma gali padėti įvertinti širdies funkciją.
Gydymas
Žemo diastolinio kraujo spaudimo gydymas priklauso nuo jo priežasties ir simptomų sunkumo.
Metodai
– Skysčių ir druskos vartojimas: Didinant skysčių ir druskos kiekį, galima padėti padidinti kraujo tūrius ir pakelti kraujospūdį.
– Vaistai: Gydytojas gali skirti vaistus, padedančius reguliuoti kraujospūdį, pavyzdžiui, didinančius kraujo spaudimą.
– Gyvenimo būdo pokyčiai: Rekomenduojama reguliari mankšta, sveika mityba ir vengti greitų padėties pokyčių.
Prevencija
Siekiant išvengti žemo diastolinio kraujo spaudimo, naudinga laikytis šių rekomendacijų:
– Vengti dehidratacijos: Gerti pakankamai vandens, ypač karštomis dienomis.
– Reguliariai mankštintis: Fizinė veikla padeda išlaikyti sveiką širdies ir kraujagyslių sistemą.
– Maitinkitės subalansuotai: Dieta turėtų būti turtinga vitaminų ir mineralų, padedančių palaikyti kraujo spaudimą.
– Kreipkitės į gydytoją: Reguliarūs tikrinimai ir konsultacijos su gydytoju padės stebėti kraujospūdį ir imtis reikiamų veiksmų, jei pasireikštų hipotenzijos simptomai.
Išvada
Žemas diastolinis kraujo spaudimas gali turėti įvairių priežasčių ir simptomų, tačiau jį galima efektyviai gydyti ir valdyti. Svarbu stebėti savo organizmo signalus, konsultuotis su gydytoju ir keisti gyvenimo būdą, kad būtų išvengta komplikacijų.