Skip to content

Žema kūno temperatūra

Žema kūno temperatūra, dar vadinama hipotermija, yra būklė, kai žmogaus kūno temperatūra nukrenta žemiau įprasto lygio, reikalingo normaliam organizmo funkcionavimui.

Normali kūno temperatūra ir jos svarba

Žmonių kūno temperatūra paprastai svyruoja apie 36,5–37,5 °C. Ši temperatūra užtikrina optimalią daugelio organizmo sistemų veiklą, įskaitant medžiagų apykaitą, fermentų aktyvumą, nervų sistemos funkcijas ir imuninę apsaugą. Kūno temperatūra reguliuojama kompleksiškai – termoreguliacijos procesas daugiausia vyksta pagumburyje, kuris veikia kaip kūno „termostatas”.

Kas yra žema kūno temperatūra?

Hipotermija diagnozuojama, kai kūno temperatūra nukrenta žemiau 35 °C. Ši būklė gali būti lengva, vidutinio sunkumo arba sunki, priklausant nuo temperatūros kritimo lygio:

– **Lengva hipotermija:** kūno temperatūra 32–35 °C. Dažnai būnant šioje stadijoje pasireiškia šaltkrėtis, odos blyškumas ir sumažėjęs energijos kiekis.
– **Vidutinio sunkumo hipotermija:** kūno temperatūra 28–32 °C. Simptomai gali apimti dezorientaciją, mieguistumą, širdies ritmo ir kvėpavimo sulėtėjimą.
– **Sunki hipotermija:** kūno temperatūra žemesnė nei 28 °C. Tai pavojinga stadija, kai gali atsirasti širdies sustojimas, sąmonės netekimas ar net mirtis.

Priežastys ir rizikos veiksniai

1. Aplinkos poveikis

Ilgalaikis buvimas šaltame ore, ypač esant drėgnoms oro sąlygoms arba stipriam vėjui, gali sukelti šilumos netekimą per odą. Nustatyta, kad hipotermijos rizika žymiai padidėja, jei žmogus dėvi netinkamą aprangą ar yra veikiamas šalčio be papildomos izoliacijos.

2. Medicininės būklės

Kai kurios ligos ir medicininės būklės taip pat gali būti susijusios su žema kūno temperatūra. Tarp jų:

– **Hipotirozė:** skydliaukės hormonų trūkumas lėtina medžiagų apykaitą, todėl organizmas mažiau gamina šilumos.
– **Septinis šokas:** sepsio metu organizmas gali prarasti gebėjimą reguliuoti temperatūrą, o tai kai kuriais atvejais pasireiškia hipotermija.
– **Neurologiniai sutrikimai:** smegenų pažeidimai ar ligos, tokios kaip insultas ar Parkinsono liga, gali pažeisti pagumbrio funkcijas.
– **Alkoholis ir narkotikai:** alkoholio ir narkotikų poveikis slopina organizmo gebėjimą aptikti šilumos netekimą ir tinkamai reaguoti.

3. Amžiaus grupės ir socialinės sąlygos

– **Senyvo amžiaus žmonės:** dėl sumažėjusios metabolinės veiklos ir blogėjančio šilumos reguliavimo mechanizmo vyresnio amžiaus žmonės yra labiau pažeidžiami. Be to, socialinės ar ekonominės problemos, tokios kaip netinkama gyvenamoji vieta ar vienatvė, dažnai padidina riziką.
– **Kūdikiai:** naujagimiai ir kūdikiai greičiau praranda šilumą dėl mažo kūno paviršiaus ploto ir menkos riebalų izoliacijos.

Hipotermijos simptomai

Simptomai priklauso nuo hipotermijos stadijos, tačiau dažniausiai pasireiškia šie požymiai:

– **Ankstyvieji simptomai:** šaltkrėtis, odos pabalimas, mėlynėjimas (cianozė), vangumas. Žmogus tampa mažiau budrus, jo reakcijos sulėtėja.
– **Vidutinės stadijos simptomai:** raumenų sustingimas, pusiausvyros praradimas, nuovargis. Žmonės gali jausti klaidingą šilumos pojūtį ir pradėti nusirenginėti (vadinamas paradoksalus nusirengimas).
– **Sunkios stadijos simptomai:** sąmonės netekimas, širdies sustojimas, mirtis. Širdis ir kvėpavimas tampa labai lėti arba visiškai nustoja funkcionuoti.

Diagnostika

Hipotermija paprastai diagnozuojama remiantis kūno temperatūros matavimais. Tam naudojami specialūs termometrai, galintys nustatyti žemesnę nei 32 °C temperatūrą, kadangi įprasti termometrai tokiose temperatūrose nustoja veikti tinkamai. Be to, atliekami kraujo tyrimai siekiant nustatyti galimas priežastis, kaip pvz., infekcijas, hormonų trūkumą ar elektrolitų disbalansą.

Gydymas

1. Pirmoji pagalba

Jei įtariama hipotermija, būtina kuo skubiau suteikti pagalbą. Štai pagrindiniai principai:

– Perkelkite žmogų į šiltą vietą ir pašalinkite šlapius drabužius.
– Uždenkite jį šiltais drabužiais ar antklodėmis.
– Pradėkite šildyti — galite naudoti šilumos paketus, tačiau venkite naudoti per karštus ar šaltus objektus tiesiogiai ant odos.
– Duokite šiltų, nekofeinuotų ir nealkoholinių skysčių.

2. Medicininė pagalba

Sunkesniais atvejais gali prireikti hospitalizacijos. Gydymas apima:

– **Šilti intraveniniai skysčiai:** padeda palaikyti normalią plazmos temperatūrą.
– **Šiluminiai antklodės:** specialiai sukurtos medicininės antklodės, kurios lėtai pakelia kūno temperatūrą.
– **Širdies monitoravimas:** dėl galimų komplikacijų būtina stebėti širdies veiklą.
– **Reanimacija:** atliekama, jei pasireiškia širdies sustojimas.

Prevencija

Kad būtų išvengta žemos kūno temperatūros, rekomenduojama:

– Visada tinkamai apsirengti, ypač esant šaltam orui.
– Įsitikinti, kad gyvenamosios patalpos yra gerai apšildytos.
– Vengti alkoholio ir narkotikų šalčio metu.
– Stebėti sveikatos būklę ir reguliariai tikrinti vyresnio amžiaus šeimos narių ar kaimynų būklę.

Išvada

Žema kūno temperatūra yra rimta būklė, galinti turėti sunkių pasekmių, jei laiku nesuteikiama pagalba. Prevencija ir ankstyvas atpažinimas yra pagrindiniai veiksniai, padedantys išvengti komplikacijų ir išsaugoti gyvybę. Tinkamas pasiruošimas ir žinių turėjimas gali padėti užkirsti kelią hipotermijai ir efektyviai reaguoti avarijos metu.