Spondiliozė yra degeneracinė stuburo liga, kuri dažniausiai vystosi dėl amžinių pokyčių, traumos ar netinkamos laikysenos. Šiame straipsnyje aptarsime spondiliozės priežastis, simptomus, diagnostiką ir gydymo galimybes.
Spondiliozės priežastys

Spondiliozė gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, kurie apima:
Amžiniai pokyčiai
Spondiliozės vystymasis dažnai yra susijęs su natūraliu senėjimu. Stuburo diskai, jungiantys slankstelius, laikui bėgant praranda savo elastingumą ir drėgmę, todėl jų struktūra silpnėja. Dėl šių pokyčių atsiranda aptempti slanksteliai ir gali formuotis kauliniai išaugimai (osteofitai), kurie prisideda prie skausmo ir diskomforto.
Traumos
Vieša fizinė veikla ar traumos taip pat gali sukelti spondiliozę. Netikėtos idiotinės judesiai arba kritimai gali sukelti slankstelių pažeidimus ir padidinti degeneracinių pokyčių riziką.
Natūralus gyvenimo būdas
Nesveikos gyvenimo būdo pasirinkimai, tokie kaip mažas fizinis aktyvumas, netinkama laikysena ir perteklinis svoris, gali pabloginti spondiliozės simptomus. Fizinė inaktivybė prisideda prie raumenų silpnėjimo ir sukelia papildomą stresą stuburui.
Simptomai
Spondiliozės simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos stadijos ir pažeidimo sunkumo. Dažniausi simptomai yra:
Skausmas
Skausmas nugaros srityje ir kakle gali būti pagrindinis spondiliozės požymis. Skausmas dažnai būna nuolatinis, tačiau gali pasireikšti ir kaip išpuoliai. Pacientai gali jausti diskomfortą sėdint, stovint ar atliekant tam tikrus judesius.
Judėjimo apribojimas
Spondiliozė gali apriboti stuburo judėjimą. Pacientai gali jaustis stingiai ryte arba po ilgo sėdėjimo, o judesiai gali būti sumažinti dėl skausmo.
Neurologiniai simptomai
Kaip ligos progresuoja, gali pasireikšti neurologiniai simptomai, tokie kaip tirpimas ar silpnumas rankose ar kojose. Tai atsitinka dėl nervų suspaudimo, sukelto slankstelių pozicijų pakitimų arba diskų išvaržos.
Diagnostika
Spondiliozės diagnozė paprastai pradedama nuo išsamaus medicininio tyrimo ir anamnezės. Gydytojas gali rekomenduoti:
Rentgeno tyrimas
Rentgenas gali padėti vizualizuoti kaulinius pokyčius stubure. Tai leidžia gydytojui nustatyti osteofitų buvimą ir vertinti slankstelių padėtį.
MRT arba KT
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT) suteikia detalesnę informaciją apie stuburo kremzlės ir minkštųjų audinių būklę. Šie tyrimai yra ypač naudingi, norint įvertinti nervų šaknelių būklę.
Gydymo galimybės
Spondiliozės gydymas gali būti įvairus ir priklauso nuo ligos sunkumo. Dažniausiai naudojamos šios gydymo strategijos:
Vaistai
Skirtų vaistų, tokių kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) ar skausmą malšinantys vaistai, vartojimas gali sumažinti skausmą ir uždegimą.
Fizinė terapija
Fizinės terapijos programos gali padėti stiprinti raumenis aplink stuburą, pagerinti jo stabilumą ir sumažinti skausmą. Kineziterapeutai gali paruošti individualias pratybų programas, atsižvelgdami į paciento būklę.
Chirurginis gydymas
Jei konservatyvūs gydymo metodai nepadeda, gali prireikti chirurginės intervencijos. Operacija gali būti rekomenduojama, jei yra didelis nervų suspaudimas arba disko išvarža.
Išvados
Spondiliozė yra rimta liga, galinti turėti žymią įtaką gyvenimo kokybei. Ankstyva diagnostika ir individualiai pritaikytas gydymas yra svarbūs siekiant kontroliuoti simptomus ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę. Jei jaučiate spondiliozės simptomus, nedvejodami kreipkitės į gydytoją, kad gautumėte tinkamą pagalbą.