Širdies kraujagyslių stentavimas – tai medicininė procedūra, skirta atkurti normalią kraujo tėkmę širdies kraujagyslėse, kurios gali būti susiaurėjusios arba užblokuotos dėl aterosklerozės ar kitų ligų. Ši procedūra tapo labai populiari ir plačiai naudojama, nes ji yra minimaliai invazinė, palyginti su tradicine širdies operacija.
Kas yra širdies kraujagyslių stentavimas?

Širdies kraujagyslių stentavimas yra procedūra, kurios metu į koronarinę arteriją (kraujagyslę, tiekiantį kraują širdžiai) įdedamas stentas – mažas, tuščiaviduris metalinis arba polimerinis vamzdelis. Šis stentas padeda atverti susiaurėjusią ar užblokuotą arteriją ir užtikrina tinkamą kraujo tėkmę.
Kodėl atliekamas stentavimas?
Stentavimas dažniausiai atliekamas dėl:
– **Aterosklerozės** – ligos, kai arterijose kaupiasi riebalų, cholesterolio ir kitų medžiagų nuosėdos, sudarančios aterosklerozines plokšteles, kurios siaurina kraujagysles.
– **Širdies priepuolio** – jei pacientas patiria širdies priepuolį dėl užblokuotos arterijos, stentavimas gali būti skubiai atliktas, kad būtų atkurta kraujo tėkmė.
– **Stabilių krūtinės anginos simptomų** – kuriuos sukelia kraujagyslių susiaurėjimas ir kurie gali būti palengvinti stentavimu.
Kaip atliekama stentavimo procedūra?
Pregaminimo etapas
Prieš procedūrą, pacientui dažnai atliekami tam tikri tyrimai, tokie kaip:
– **EKG (elektrokardiograma)** – širdies ritmo tyrimas.
– **Kraujo tyrimai** – siekiant įvertinti bendrą sveikatą.
– **Koronarinė angiografija** – tyrimas, kurio metu į veną įvedamas kontrastinis skystis, leidžiantis pamatyti arterijas ir nustatyti, kur yra susiaurėjimai.
Procedūros eiga
1. **Anestezija** – dažniausiai naudojama vietinė nejautra, nors kartais gali būti taikoma ir bendroji anestezija.
2. **Kateterizacija** – gydytojas per šlaunies arba riešo arteriją įšveda ploną kateterį į koronarinę arteriją.
3. **Stento įdėjimas** – tuomet per kateterį įvedamas stentas. Įprastai stentas yra pripildytas balionu, kuris, pasiekus tinkamą vietą, užpūstas, kad išplėstų ir pritvirtintų stentą prie arterijos sienelių.
Po procedūros
Po stentavimo procedūros pacientas paprastai stebimas ligoninėje keletą valandų arba dienų, priklausomai nuo sveikatos būklės. Jam gali būti skiriami antikoaguliantai, siekiant sumažinti kraujo krešulių riziką.
Stento tipai
Yra keli skirtingi stentų tipai:
– **Metalinis stentas** – paprasčiausias ir dažniausiai naudojamas stentas, kuris palaiko kraujagysles.
– **Vaistinis stentas** – padengtas vaistu, kuris lėtina kraujagyslių susiaurėjimą po procedūros.
– **Bioresorbuojamas stentas** – laikinas stentas, kuris laikui bėgant išnyksta ir palieka natūralią arterijos struktūrą.
Galimos komplikacijos
Nors stentavimas yra laikomas saugia procedūra, gali pasitaikyti tam tikrų komplikacijų:
– **Kraujo krešuliai** – gali susidaryti aplink stentą, todėl svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl vaistų.
– **Arterinės sienelės plyšimas** – labai reta, bet rimta komplikacija.
– **Vietinės infekcijos** – gali pasitaikyti kateterio įvedimo vietoje.
Atkūrimo procesas
Atkūrimas po stentavimo gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės ir komplikacijų. Pacientui gali būti rekomenduota:
– Vengti sunkaus fizinio aktyvumo tam tikrą laiką.
– Laikytis sveikos mitybos, siekiant sumažinti aterosklerozės riziką.
– Reguliariai tikrintis gydytojo dėl sveikatos būklės stebėjimo.
Išvados
Širdies kraujagyslių stentavimas – tai efektyvi procedūra, skirta atkurti kraujo tėkmę koronariniuose indus. Supratusi stentavimo procesą ir jo naudą, pacientai gali priimti informuotus sprendimus dėl savo gydymo. Vis dėlto, kaip ir bet kuri medicininė procedūra, stentavimas reikalauja kruopštaus gydytojo stebėjimo ir pacientui pats svarbiausias aspektas – sveikas gyvenimo būdas po procedūros, siekiant išlaikyti širdies sveikatą.