Pelėsis yra natūrali mikroorganizmų grupė, kuri gali turėti teigiamą ir neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Šis straipsnis gilinsis į pelėsio formas, poveikį organizmui, diagnostiką, gydymo metodus ir prevencijos priemones.
Pelėsio rūšys ir jų savybės
Pelėsiai yra grybai, kurie keliauja per orą ir gali augti ant įvairių paviršių. Yra daug pelėsio rūšių, tačiau dvi svarbiausios grupės, kurios dažniausiai pastebimos gyvenamosiose erdvėse, yra „Aspergillus“ ir „Penicillium“.
„Aspergillus“
Aspergillus niger – tai viena iš dažniausiai pasitaikančių pelėsio rūšių, galinti sukelti kvėpavimo takų infekcijas, ypač žmonėms, turintiems silpną imuninę sistemą.
Aspergillus flavus – šis pelėsis gali gaminti aflatoksinus, kurie yra toksiški ir kancerogeniniai, todėl jo buvimas maisto produktuose yra itin pavojingas.
„Penicillium“
Penicillium chrysogenum – ši rūšis dažnai naudojama antibiotikų gamyboje, tačiau ji taip pat gali sukelti alergines reakcijas žmonėms, kurie jautrūs šiam grybui.
Penicillium notatum – šis pelėsis gali augti ant blogai laikomų maisto produktų ir sukelti maisto užteršimą.
Pelėsio poveikis žmogaus sveikatai
Dauguma žmonių pelėsio poveikio nepastebi, tačiau jį įkvėpus ar kontaktuojant su juo, gali pasireikšti įvairios sveikatos problemos.
Alerginės reakcijos
Pelėsis yra žinomas alergijų sukelėjas. Susilietus su pelėsiu, gali pasireikšti šie simptomai:
– Nosies užgulimas
– Kosulys
– Odos bėrimai
– Galvos skausmas
Kvėpavimo takų infekcijos
Žmonėms, turintiems astmą ar kitas kvėpavimo takų problemas, pelėsis gali sukelti rimtų komplikacijų. Aspergillus grybai gali sukelti aspergiliozę, infekcinę ligą, kuri gali paveikti plaučius.
Imuninės sistemos silpnėjimas
Žmonėms, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi (pvz., sergant vėžio ar AIDS ligomis), pelėsio poveikis gali būti dar pavojingesnis. Tokiems pacientams pelėsis gali sukelti invazines infekcijas, reikalaujančias skubios medicininės pagalbos.
Pelėsio diagnostika
Siekiant nustatyti, ar pelėsis turi įtakos žmogaus sveikatai, naudojami įvairūs diagnostikos metodai.
Medicininiai testai
– Odontologiniai tyrimai: yra atliekami siekiant nustatyti alergines reakcijas pelėsiui.
– Pleuritas ir plaučių rentgeno nuotraukos: gali padėti identifikuoti plaučių infekcijas.
– Imunologiniai testai: gali nustatyti specifinius antikūnus prieš pelėsio antigenus.
Pelėsio testavimas aplinkoje
Specializuotos laboratorijos gali atlikti pakartotinius tyrimus, siekdamos nustatyti pelėsio rūšis, esančias patalpoje. Tai gali būti padaryta oro mėginių, paviršiaus mėginių ar net drėgmės lygio matavimų būdu.
Gydymo metodai
Jei nustatomas pelėsio poveikis, gydytojas gali skirti įvairius gydymo metodus.
Alergijos gydymas
Antihistamininiai vaistai ir kortikosteroidai gali būti skiriami simptomams lengvinti. Be to, pacientams patariama vengti kontaktų su pelėsiu.
Infekcijų gydymas
Jei pelėsis sukelia infekciją, gydymas gali apimti:
– Antifungalinius vaistus, kaip, pavyzdžiui, vorikonazolas.
– Gali prireikti hospitalizacijos sunkiems atvejams.
Patalpų valymas
Didesniems pelėsio augimo atvejams reikalingas profesionalus valymas. Tai apima sienų ir paviršių dezinfekavimą, drėgmės kontrolę ir oro filtravimą.
Prevencijos priemonės
Siekiant užkirsti kelią pelėsio augimui, būtina imtis prevencijos priemonių.
Drėgmės kontrolė
Svarbu palaikyti sveiką drėgmės lygį patalpose (50-60%). Tai galima pasiekti:
– Vėdinant patalpas
– Naudojant drėgmės sugėriklius
Reguliari kontrolė
Rekomenduojama reguliariai tikrinti namų ar darboviečių patalpas dėl pelėsio augimo, ypač šlapiuose ar blogai vėdinamuose kampuose.
Išvados
Pelėsis gali turėti rimtą poveikį žmogaus sveikatai, todėl svarbu pažinti jo savybes, simptomus ir prevencijos būdus. Įsitikinus, kad aplinkoje nėra pelėsių, ir laikantis medicininių rekomendacijų, galima saugiai išvengti šio mikroorganizmo keliamų pavojų.