Normalus kraujo spaudimas yra svarbus indikatorius, rodantis širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą. Kraujo spaudimas gali kisti priklausomai nuo amžiaus, todėl labai svarbu žinoti, kokie standartai galioja skirtingoms amžiaus grupėms.
Kraujo spaudimo samprata
Kraujo spaudimas yra jėga, kurią kraujas daro ant kraujagyslių sienelių, kai jis cirkuliuoja organizme. Kraujo spaudimą matuoja dviem rodikliais: sistoliniu (aukščiausiu) ir diastoliniu (žemiausiu) spaudimu. Sistolinė vertė atspindi spaudimą, kai širdis susitraukia ir pumpuoja kraują, o diastolinė – spaudimą, kai širdis ilsisi tarp susitraukimų.
Kraujo spaudimo norma pagal amžių
Kraujo spaudimas labai priklauso nuo amžiaus. Pateikiame vidutinius normalius kraujo spaudimo rodiklius, suskirstytus pagal amžiaus grupes.
Vaikai (0-12 metų)
Pediatrijoje kraujo spaudimo normos yra diferencijuojamos pagal konkretų amžių, svorį ir ūgį.
– **Naujagimiai (0-1 mėnesio)**: Normalus kraujo spaudimas svyruoja nuo 39/16 mmHg iki 76/45 mmHg.
– **Mažyliai (1 mėn. – 1 metai)**: Normos intervalai gali būti 70/50 mmHg iki 100/70 mmHg.
– **Vaikai (1-12 metų)**: Normalus kraujo spaudimas svyruoja nuo 90/60 mmHg iki 110/75 mmHg, priklausomai nuo vaiko ūgio ir svorio.
Paugliams (13-18 metų)
Pauglystėje kraujo spaudimas stabilizuojasi ir artėja prie suaugusiųjų normų.
– **Normalus kraujo spaudimas**: 110/70 mmHg – 120/80 mmHg.
Suaugusiems (19-64 metų)
Suaugusiųjų kraujo spaudimo normos laikomos 120/80 mmHg, tačiau yra priimtinos ir šiek tiek aukštesnės vertės.
– **Normalus kraujo spaudimas**: 90/60 mmHg – 120/80 mmHg.
– **Pirmo laipsnio hipertenzija**: 130-139 / 80-89 mmHg.
Vyresnio amžiaus žmonėms (65 metų ir vyresniems)
Su amžiumi kraujo spaudimas gali padidėti dėl kraujagyslių standumo ir kitų fiziologinių pokyčių.
– **Normalus kraujo spaudimas**: 130/80 mmHg.
– **Vyresnio amžiaus žmonėms gali būti laikoma norma**: 140/90 mmHg, atsižvelgiant į bendrą sveikatos būklę.
Kraujo spaudimo pokyčiai ir veiksniai
Kraujo spaudimą gali paveikti įvairūs veiksniai:
– **Genetika**: Paveldimumas vaidina svarbų vaidmenį kraujo spaudimo lygiuose.
– **Gyvenimo būdas**: Fizinis aktyvumas, mityba, streso lygis ir miego kokybė gali turėti didelę įtaką kraujo spaudimo rodmenims.
– **Sveikatos būklės**: Ligos, tokios kaip diabetas ar inkstų sutrikimai, gali padidinti kraujo spaudimą.
Krautų spaudimo matavimas ir stebėjimas
Kraujo spaudimas turėtų būti matuojamas reguliariai. Sveikiems suaugusiems rekomenduojama jį matuoti bent kartą per metus, o tiems, kurie turi riziką susirgti hipertenzija, – dažniau.
Kaip matuoti kraujo spaudimą?
– **Paruošimas**: Prieš matavimą patartina 5-10 minučių atsipalaiduoti, nes stresas gali paveikti rezultatus.
– **Matavimo prietaisai**: Pasirinkti galima tarp automatinių, pusiau automatių ir rankinių kraujo spaudimo matuoklių.
– **Matavimo sąlygos**: Geriausia matuoti sėdint patogiai, ant rankos, kuri yra lygi, o ne ištiesta.
Būtina stebėti kraujo spaudimo pokyčius ir prireikus pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei atsiranda simptomų, tokių kaip galvos skausmas, nuovargis ar regos sutrikimai. Kraujo spaudimo kontrolė yra svarbi siekiant išvengti rimtų sveikatos problemų. 
