Limfocitai yra svarbūs imuninių ląstelių tipai, kurie atlieka kritinę rolę organizmo apsaugoje nuo infekcijų ir ligų. Tačiau, kai limfocitų kiekis organizme tampa pernelyg didelis, tai gali sukelti įvairias sveikatos problemas. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kas yra limfocitai, kodėl jų perteklius yra problema ir kokios ligos gali būti susijusios su šiuo sutrikimu.
Kas yra limfocitai?

Limfocitai yra baltųjų kraujo ląstelių tipas, kuris dalyvauja imuninės sistemos veikloje. Jie padeda kovoti su infekcijomis ir onkologiniais procesais, identifikuodami ir niokodami patogenus bei vėžines ląsteles. Yra trys pagrindiniai limfocitų tipai:
1. T-limfocitai
T-limfocitai yra atsakingi už specifinę imuninę atsaką. Jie gali būti toliau skirstomi į T-pagalbinius ląsteles, kurios aktyvina kitas imuninės sistemos ląsteles, ir T-citotoksinius ląsteles, kurios tiesiogiai naikina infekcijas arba navikus.
2. B-limfocitai
B-limfocitai gamina antikūnus, kurie prisijungia prie specifinių antigenų ir neutralizuoja patogenus. Jie taip pat sukuria ilgalaikę atmintį, leidžiančią organizmui greičiau reaguoti į antrines infekcijas.
3. NK-limfocitai
Natūralūs žudikų ląstelės (NK-limfocitai) yra svarbūs kovojant su virusinėmis infekcijomis ir vėžinėmis ląstelėmis. Jie gali atpažinti ir sunaikinti ląsteles, kurios nebeturi normalių savybių.
Limfocitų perteklius ir jo priežastys
Limfocitų kiekis kraujyje gali būti išmatuotas atliekant kraujo tyrimus. Normalus limfocitų kiekis svyruoja nuo 1 000 iki 4 800 limfocitų kubiniame mililitre kraujo. Limfocitų perteklius, arba limfocitozė, gali atsirasti dėl įvairių priežasčių:
1. Infekcijos
Pernelyg didelis limfocitų skaičius dažnai yra organizmo reakcija į infekciją. Virusinės infekcijos, tokios kaip gripas ar COVID-19, dažnai sukelia limfocitozę.
2. Lėtinis uždegimas
Lėtinės uždegiminės ligos, pavyzdžiui, rheumatoid arthritis ar autoimuninės ligos, gali sukelti limfocitų skaičiaus padidėjimą, nes organizmas nuolat stengiasi kovoti su uždegimu.
3. Onkologinės ligos
Limfocitų perteklius gali būti susijęs su tam tikromis vėžio formomis, pavyzdžiui, limfoma ar leukemija. Šios ligos dažnai sukelia nenormalų ląstelių augimą, todėl limfocitų skaičius padidėja.
4. Medikamentai ir alergijos
Tam tikri vaistai, ypač steroidai, gali paveikti limfocitų skaičių, arba gali atsirasti limfocitozė dėl alerginių reakcijų, kai organizmo imuninė sistema sureaguoja į alergenus.
Simptomai ir komplikacijos
Limfocitozė gali pasireikšti skirtingais simptomais, priklausomai nuo pagrindinės priežasties. Kai kurie iš dažniausiai pasitaikančių simptomų apima:
1. Nuovargis
Fizinė energija gali būti sumažinta, o nuovargio pojūtis gali tapti kasdienybe.
2. Karščiavimas
Infekcijos arba uždegimo atveju limfocitų perteklius gali sukelti karščiavimą, kad organizmas stengtųsi kovoti su infekcija.
3. Limfmazgių padidėjimas
Padidėję limfmazgiai, kurie gali būti jaučiami kaklo, pažasties ar kirkšnies srityje, gali rodyti, kad organizmas reaguoja į infekciją arba kitus negalavimus.
4. Svorio kritimas
Pernelyg didelis limfocitų skaičius, ypač susijęs su onkologinėmis ligomis, gali sukelti svorio kritimą be matomos priežasties.
Diagnostika ir gydymas
Jei pastebite limfocitozės simptomus, svarbu kreiptis į gydytoją. Diagnozė dažnai apima:
1. Kraujo tyrimus
Kraujo tyrimai padeda nustatyti limfocitų kiekį ir ieškoti kitų imuninių ar onkologinių liga požymių.
2. Vaizdo tyrimai
Ultragarsas, kompiuterinė tomografija ar magnetinė rezonanso tomografija gali padėti nustatyti padidėjusius limfmazgius ar kitus organizmo pokyčius.
3. Biopsija
Kai kurios ligos, pavyzdžiui, limfoma, gali reikalauti biopsijos, kad būtų galima nustatyti ląstelių pobūdį.
Gydymas
Gydymo metodai priklauso nuo pagrindinės ligos. Infekcijoms gali būti skirti antivirusiniai ar antibakteriniai vaistai, tuo tarpu onkologinės ligos gali reikalauti chemoterapijos ar radiacijos.
Išvada
Limfocitai yra svarbi imuninės sistemos dalis, tačiau jų perteklius gali rodyti rimtų sveikatos problemų. Svarbu stebėti savo sveikatą ir laiku kreiptis į specialistus, kad būtų galima nustatyti priežastis ir pradėti tinkamą gydymą. Svarbiausia yra rūpintis savo organizmu ir išmokti pažinti jo signalus, kad išvengtumėte komplikacijų.