Kreatininas yra svarbus biocheminis rodiklis, kuris dažnai naudojamas medicinoje vertinant inkstų funkciją. Ši medžiaga atsiranda organizme, kai raumenys metabolizuoja kreatiną, todėl jos lygis kraujyje gali suteikti vertingos informacijos apie paciento sveikatą, ypač inkstų būklę.
Kreatinino reikšmė ir norma
Kreatinino lygis kraujyje būna natūraliai kintantis, tačiau tam tikros ribos laikomos normomis.
Kreatinino norma
Suaugusiesiems: Įprastai sveikų suaugusių vyrų kreatinino lygis svyruoja nuo 0.6 iki 1.2 mg/dl, o moterų – nuo 0.5 iki 1.1 mg/dl.
Vaikams: Vaikų normos gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, kūno svorio ir raumenų masės. Jaunesniems vaikams kreatinino lygis paprastai būna žemesnis.
Pensinio amžiaus žmonėms: Vyresniems žmonėms gali būti natūraliai sumažėjęs kreatinino lygis dėl raumenų masės praradimo.
Kreatinino lygio pokyčiai gali būti rodiklis, kad organizme vyksta tam tikri patologiniai procesai.
Kreatinino padidėjimo priežastys
Kreatinino lygis gali pakilti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:
Inkstų ligos
Kreatinino lygis dažnai padidėja, kai inkstai nebegali efektyviai filtruoti kraujo. Tai gali būti dėl lėtinių inkstų ligų, tokių kaip glomerulonefritas, diabetinė nefropatija arba hipertenzinė nefropatija.
Dehidratacija
Dehidratacija gali padidinti kreatinino koncentraciją kraujyje, nes sumažėja skysčių kiekis, padidinantis kreatinino koncentraciją.
Raumenų sužalojimai ir ligos
Raumenų sužalojimai, tokie kaip traumos ar intensyvi fizinė veikla, gali sukelti raumenų ląstelių išsiskyrimą ir kreatinino kiekio padidėjimą.
Vaistai
Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) ir vaistai, vartojami chemoterapijai, gali turėti toksinį poveikį inkstams, o tai gali padidinti kreatinino lygį.
Kreatinino sumažėjimo priežastys
Nors kreatinino lygio padidėjimas gali rodyti patologinius procesus, jo sumažėjimas taip pat gali turėti svarbių priežasčių.
Raumenų masės sumažėjimas
Sumažėjusi raumenų masė, pavyzdžiui, sergant raumenų distrofija arba ilgalaikėmis ligomis, gali sumažinti kreatinino lygį.
Hiperhidratacija
Hiperhidratacijos būsena, kai organizme yra per daug skysčių, taip pat gali sumažinti kreatinino koncentraciją kraujyje.
Mitybos trūkumai
Nedidelis baltymų kiekis maiste gali lemti mažesnį kreatinino kiekį, nes kreatininas yra susijęs su raumenų metabolizmu ir baltymų apykaita.
Kreatinino lygio tyrimai
Kreatinino kiekis kraujyje gali būti nustatytas remiantis laboratoriniais tyrimais.
Kraujas
Šio tipo tyrimas atliekamas imant kraujo mėginį ir jame nustatomas kreatinino lygis.
Šlapimas
Kreatinino lygis gali būti vertinamas ir šlapime, nes jis išskiriamas per inkstus. 24 valandų šlapimo tyrimas gali suteikti išsamesnės informacijos apie inkstų funkciją.
Rekomendacijos ir prevencija
Kadangi kreatinino lygis gali būti svarbus indikatorius vertinant inkstų sveikatą, svarbu laikytis tam tikrų prevencinių priemonių:
Sveika mityba
Balansinė mityba, kurioje būtų pakankamai baltymų, angliavandenių ir riebalų, yra būtina palaikant raumenų masę ir, atitinkamai, stabilizuojant kreatinino lygį.
Reguliarus fizinis aktyvumas
Fizinis aktyvumas padeda išlaikyti raumenų masę ir gali padėti išvengti raumenų degeneracijos.
Reguliarūs sveikatos patikrinimai
Reguliariai atliekami tyrimai ir patikrinimai gali padėti anksti nustatyti galimas problemas su inkstais ir imtis atitinkamų veiksmų.
Išvados
Kreatininas yra svarbus parametras, padedantis įvertinti inkstų funkciją ir bendrą organizmo būklę. Jo lygio pokyčiai gali turėti rimtų pasekmių, todėl svarbu stebėti jo svyravimus ir konsultuotis su gydytoju, jei pastebimi bet kokie nenormalių lygmenų požymiai. Laikantis sveiko gyvenimo būdo ir reguliariai tikrinant sveikatą, galima sumažinti inkstų ligų riziką ir palaikyti tinkamą kreatinino lygį.