Skip to content

Kraujo sudėtis: kas jį sudaro?

  • by

Kraujo sudėtis yra sudėtingas ir labai svarbus organizmo aspektas, kuriame susijungia įvairios ląstelės, skysčiai ir cheminės medžiagos. Kraujo funkcijos apima deguonies ir maisto medžiagų transportavimą, atliekų šalinimą, imuninės sistemos palaikymą ir dar daugiau. Suprasti kraujo sudėtį yra būtina, norint geriau pažinti žmogaus organizmą.

Kraujas: bazinės savybės

Kraujas yra raudona, klampami skystis, kuris cirkuliuoja po kiekvieną organą ir audinį per kraujagysles. Jo sudėtis yra sudaryta iš dviejų pagrindinių komponentų: kraujo ląstelių ir kraujo plazmos.

Kraujas ir jo funkcijos

Kraujas atlieka keletą pagrindinių funkcijų:

  • Deguonies transportas: kraujas tampriai bendradarbiauja su plaučiais, kur jis ima deguonį ir transportuoja jį į visus kūno audinius.
  • Maisto medžiagų tiekimas: kraujas perneša maistines medžiagas, gaunamas iš virškinimo proceso, į kūno ląsteles.
  • Atliekų šalinimas: kraujas padeda pašalinti toksinus ir atliekas, kurios pagaminamos organizme, transportuodamas juos į inkstus ir kepenis.
  • Imuninės sistemos palaikymas: kraujas dalyvauja imuninės sistemos veikloje, leidžiantis organizmui kovoti su infekcijomis ir ligomis.

Kraujas: sudedamosios dalys

Kraujo ląstelės

Kraujas sudarytas iš trijų pagrindinių tipų ląstelių:

Raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai)

Raudonieji kraujo kūneliai yra atsakingi už deguonies transportavimą. Jie yra gausiausi kraujo komponentai, sudarantys apie 45% kraujo tūrio. Kiekvienas eritrocitas turi hemoglobino baltymą, kuris tiesiogiai siejasi su deguonimi, todėl jo struktūra yra ypatingai svarbi. Raudonųjų kraujo kūnelių gyvenimo trukmė vidutiniškai yra apie 120 dienų, po to jie atnaujinami kaulų čiulpuose.

Baltieji kraujo kūneliai (leukocitai)

Baltieji kraujo kūneliai vaidina svarbų vaidmenį imuninėje sistemoje. Jie yra atsakingi už organizmo kovą su infekcijomis ir ligomis. Yra keli baltųjų kraujo kūnelių tipai, įskaitant limfocitus, monocitus, neutrofilus, eozinofilus, ir bazofilus, kiekvienas iš jų atlieka specifiškas funkcijas.

Kraujospūdis (trombocitai)

Trombocitai yra maži kraujo fragmentai, kurie atlieka svarbų vaidmenį krešėjimo procese. Jie padeda sustabdyti kraujavimą, uždengdami pažeistas vietas kraujagyslėse.

Kraujas plazma

Kraujplazma sudaro apie 55% kraujo tūrio ir yra skaidrus skystis, sudarytas iš vandens, elektrolitų, maistinių medžiagų, hormonų, baltymų ir atliekų.

Vanduo

Vanduo yra pagrindinis kraujo plazmos komponentas, sudarantis apie 90% viso kraujo plazmos tūrio. Jis atlieka svarbų vaidmenį kaip tirpiklis, padedantis pernešti maistines medžiagas ir atliekas.

Baltymai

Kraujyje esantys baltymai, tokie kaip albuminas ir globulinai, atlieka įvairias funkcijas, įskaitant osmosinį slėgį ir imuninės sistemos palaikymą. Albuminas padeda stabilizuoti kraujo spaudimą, tuo tarpu globulinai yra svarbūs imunologinėse reakcijose.

Maistinės medžiagos ir elekrolitai

Plazmoje taip pat randamos maistinės medžiagos, pavyzdžiui, gliukozė, amino rūgštys, riebalai ir vitaminai, kurie yra būtini organizmo funkcijoms. Be to, elektrolitai, tokie kaip natrio, kalio ir kalcio jonai, yra svarbūs, norint išlaikyti skysčių pusiausvyrą bei nervų ir raumenų funkciją.

Kraujas ir jo savybės

Kraujo pH lygis, klampumas ir osmosinis slėgis yra kai kurie svarbūs kraujo savybės, kurios padeda palaikyti organizmo homeostazę. Kraujas nuolat cirkuliuoja, prisitaikydamas prie kūno poreikių, užtikrindamas jų lygį ir stabilumą.

Kraujo sudėtis yra esminė organizmo sveikatai ir funkcionavimui. Suprasdami šias sudedamąsias dalis, galime geriau suprasti, kaip veikia mūsų organizmas ir kaip jis reaguoja į aplinkos pokyčius. Kraujo tyrimai, kurie gali analizuoti skirtingas kraujo sudedamąsias dalis, yra svarbūs medicininėje praktikoje, nustatant įvairias ligas ir būkles.