Skip to content

Kraujo spaudimas: kas lemia jo svyravimus?

  • by

Kraujo spaudimas yra svarbus sveikatos rodiklis, kuris rodo kraujo jėgą, veikiančią kraujagyslių sieneles. Jo svyravimai gali turėti įtakos visai organizmo funkcijai, tad svarbu suprasti, kas gali lemti šiuos svyravimus.

Kas yra kraujo spaudimas?

Kraujo spaudimas matuojamas dviem reikšmėmis – sistoliniu ir diastoliniu. Sistolinis spaudimas rodo, koks spaudimas kraujyje yra per širdies susitraukimą, tuo tarpu diastolinis – koks jis yra širdžiai atsipalaiduojant. Paprastai kraujo spaudimas pateikiamas kaip sistolinis/diastolinis skaičius, pavyzdžiui, 120/80 mmHg.

Kraujo spaudimo svyravimai

Kraujo spaudimas natūraliai svyruoja visą dieną, priklausomai nuo daugelio veiksnių, tokių kaip fizinė veikla, stresas, mityba ir netgi emocinė būsena. Tačiau kai kurie veiksniai gali lemti didesnius ir ilgesnius svyravimus, kurie gali turėti įtakos sveikatai.

Fiziniai veiksniai

Amžius – su amžiumi kraujagyslių elastingumas mažėja, o tai gali lemti kraujo spaudimo padidėjimą. Senesni žmonės dažnai patiria aukštą kraujo spaudimą dėl natūralių fiziologinių pokyčių.

Fizinė veikla – reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti palaikyti normalų kraujo spaudimą. Treniruotės metu kraujo spaudimas paprastai kyla, tačiau poilsio būsenoje jis gali sumažėti.

Kūno masė – antsvoris ir nutukimas yra rizikos faktoriai, susiję su padidėjusiu kraujo spaudimu. Didesnis riebalų kiekis organizme gali didinti kraujagyslių pasipriešinimą.

Psichologiniai veiksniai

Stresas – intensyvus stresas gali sukelti momentinį kraujo spaudimo padidėjimą. Ilgalaikis stresas gali sukelti nuolatinį kraujo spaudimo didėjimą, tad svarbu valdyti stresą ir rasti būdus, kaip atsipalaiduoti.

Emocijos – nerimas, depresija ir kitos emocinės problemos gali turėti įtakos kraujo spaudimo lygiui. Be to, emocinės būsenos svyravimai gali prisidėti prie to, kad kraujo spaudimas susilyginčiau.

Mitybos veiksniai

Druska – didelis druskos vartojimas gali sukelti vandens sulaikymą organizme ir padidinti kraujo spaudimą. Sumažinus druskos kiekį mityboje, galima pagerinti kraujo spaudimo rodiklius.

Konsumuojamų maisto produktų tipas – visiškai nesveika mityba, apimanti rafinuotus angliavandenius, raudoną mėsą ir užkandžius, gali lemti padidėjusį kraujo spaudimą. Tuo tarpu, vaisių, daržovių ir pilno grūdo produktų įtraukimas gali padėti jį sumažinti.

Gyvenimo būdo veiksniai

Alkoholis – per didelis alkoholio vartojimas gali padidinti kraujo spaudimą. Mėgėjai turėtų laikytis rekomenduojamų ribų arba visiškai atsisakyti alkoholio.

Rūkymas – nikotinas sukelia kraujagyslių susitraukimą, o tai gali padidinti kraujo spaudimą. Rūkymas taip pat prisideda prie kraujagyslių pažeidimo, didinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Genetiniai veiksniai

Įgimti veiksniai – šeimos anamnezė gali turėti didžiulę įtaką kraujo spaudimo lygiui. Jei jūsų artimieji turi aukštą kraujo spaudimą, jūsų rizika susirgti šia liga gali būti didesnė.

Genetiniai polinkiai – tam tikri genetiniai polinkiai gali turėti didelę įtaką jūsų kraujo spaudimui. Tyrimai rodo, kad tam tikri genai gali būti atsakingi už kraujo spaudimo reguliavimą ir jo svyravimus.

Išvados

Kraujo spaudimo svyravimus lemia daugelis veiksnių, įskaitant fizinius, psichologinius, mitybos ir gyvenimo būdo aspektus, taip pat genetinius polinkius. Suvokimas, kas gali lemti šiuos svyravimus, leidžia geriau valdyti kraujo spaudimo lygį ir taip užtikrinti sveikesnį gyvenimo būdą.