Skip to content

Kraujo kiekis žmoguje

  • by

Kraujo kiekis žmoguje yra vienas iš svarbiausių biologinių parametrų, turinčių didelę reikšmę užtikrinant organizmo veiklą ir sveikatą. Kraujo apimtis ir sudėtis gali turėti didelę įtaką žmogaus fiziologijai, todėl svarbu žinoti, kiek kraujo yra žmogaus organizme ir kokios šios vertės variacijos.

Kraujo apimtis žmogaus organizme

Žmogaus organizme kraujo kiekis priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip amžius, lytis, kūno dydis ir sveikatos būklė. Vidutinis suaugusio žmogaus kraujo tūris sudaro apie 7-8% viso kūno svorio. Tai reiškia, kad žmogui, sveriančiam 70 kg, kraujo kiekis gali svyruoti nuo 4,5 iki 5,6 litrų.

Veiksniai, lemiantys kraujo kiekį

Amžius: Naujagimiams kraujo kiekis yra didesnis, atsižvelgiant į jų kūno dydį, maždaug 10-15% svorio. Augant vaikui, kraujo tūris mažėja iki 7-8% suaugusiųjų.

Lytis: Vidutinė kraujo apimtis vyrams yra didesnė nei moterims. Tai galima paaiškinti tuo, kad vyrai paprastai turi didesnį raumenų masės procentą, o raumenų audinys reikalauja daugiau kraujo.

Kūno dydis: Žmonės su didesniu kūno svoriu turi ir didesnį kraujo kiekį. Kraujo tūris paprastai didėja proporcingai kūno masei.

Sveikatos būklė: Tam tikros ligos, pavyzdžiui, anemija ar dehidratacija, gali paveikti kraujo kiekį organizme. Anemijos atveju dažnai sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių kiekis, o dehidratacija gali sukelti kraujo klampumo padidėjimą.

Kraujo sudėtis

Kraujas sudarytas iš skysčio componente, vadinamo plazma, bei kietųjų dalelių, tarp kurių yra raudonieji kraujo kūneliai, baltieji kraujo kūneliai ir trombocitai.

Plaštelės

Plažma: Tai skystas kraujo komponentas, sudarantis apie 55% viso kraujo tūrio. Ji sudaryta iš vandens (maždaug 90%), baltymų, elektrolitų, maisto medžiagų, hormonų ir atliekų. Plažma yra svarbi transporto sistema, per kurią perduodamos maistingosios medžiagos ir medžiagų apykaitos produktai.

Raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai): Šie kūneliai yra atsakingi už deguonies ir anglies dvideginio transportavimą. Suaugusiam žmogui yra apie 4-6 milijonai eritrocitų viename mikrolitre kraujo. Raudonieji kraujo kūneliai turi hemoglobiną, baltymą, kuris jungiasi su deguonimi ir leidžia jam būti transportuojamam po visą organizmą.

Baltieji kraujo kūneliai (leukocitai): Šie kūneliai atlieka imunines funkcijas ir yra atsakingi už organizmo apsaugą nuo infekcijų. Jų kiekis kraujyje svyruoja nuo 4 000 iki 11 000 vienetų mikrolitre. Skirtingos leukocitų rūšys turi skirtingas funkcijas, įskaitant fagocitozės vykdymą, antikūnių gamybą ir kitas imuninės reakcijos dalis.

Trombocitai: Tai maži, disko formos ląstelės, kurios dalyvauja kraujo krešėjimo procese. Trombocitų kiekis taip pat kinta, tačiau normalus jų skaičius yra apie 150 000–450 000 vienetų mikrolitre kraujo.

Kraujo funkcijos organizme

Kraujo kiekis ir kokybė atlieka keletą svarbių funkcijų žmonių organizme.

Dezinfekcija ir transportavimas

Deguonies transportavimas: Kraujas perneša deguonį nuo plaučių į visus organizmo audinius, o tuo pačiu grąžina anglies dvideginį atgal į plaučius, kad šis būtų pašalintas iš organizmo.

Maistingųjų medžiagų transportavimas: Kartu su deguonimi, kraujas taip pat perneša vitaminus, mineralus ir kitas maistingąsias medžiagas, gautas per virškinimo sistemą, į ląsteles.

Reguliavimas ir apsauga

Temperatūros reguliavimas: Kraujas padeda palaikyti kūno temperatūrą, pernešdamas šilumą iš vidaus organų į paviršių, taip užtikrindamas, kad kūnas būtų tinkamos temperatūros net ir besikeičiant aplinkos sąlygoms.

Apsauginė funkcija: Baltieji kraujo kūneliai ir antikūnai padeda organizmui gintis nuo infekcijų ir kenksmingų mikroorganizmų, o trombocitai užtikrina, kad kraujavimas būtų greitai sustabdytas, susidarius žaizdoms.

Kraujo kiekio tyrimas

Kraujo kiekio nustatymas yra svarbi diagnostinė procedūra, dažnai atliekama medicinos įstaigose.

Laboratoriniai tyrimai

Raudonųjų kraujo kūnelių skaičius: Kraujo tyrimai leidžia nustatyti raudonųjų kraujo kūnelių kiekį, jų formą ir size, ar yra požymių, rodančių anemiją ar kitas ligas.

Baltųjų kraujo kūnelių skaičius: Baltųjų kraujo kūnelių skaičius gali padėti diagnozuoti infekcijas, uždegimus ar hematologines ligas, tokias kaip leukemija.

Trombocitų skaičius: Tyrimai dėl trombocitų skaičiaus taip pat gali atskleisti kraujo krešėjimo problemas, kurios gali sukelti pavojų sveikatai.

Išvados

Kraujo kiekis žmogaus organizme yra svarbus aspektas, kuris atspindi bendrą sveikatos būklę ir fiziologiją. Supratimas apie kraujo apimtį ir jo funkcijas gali padėti tiek medicininei bendruomenei, tiek patiems žmonėms geriau rūpintis savo sveikata ir gyvenimo būdu.