Skip to content

Kraujo indai: arterijos, venos ir kapiliarai.

  • by

Kraujo indai yra esminė žmogaus organizmo dalis, atsakinga už kraujo cirkuliaciją, medžiagų apykaitą ir visų organų aprūpinimą deguonimi bei maistinėmis medžiagomis. Jie susidaro iš trijų pagrindinių tipų – arterijų, venų ir kapiliarų, kiekvienas iš jų atlieka specifines funkcijas ir turi savitą struktūrą.

Arterijos

Arterijos yra kraujo indai, kurie perneša deguonimi praturtintą kraują iš širdies į visus organizmo audinius. Jos pasižymi storomis, elastingomis sienelėmis, kurios padeda išlaikyti didelį kraujo spaudimą, kuomet kraujas išmetamas iš širdies.

Struktūra ir funkcija

Arterijų sienelės sudarytos iš trijų sluoksnių: vidinio sluoksnio (endotelio), raumeninio sluoksnio ir išorinio sluoksnio (adventicijos). Vidinis sluoksnis yra labai glotnus, kad sumažintų trintį, o raumeninis sluoksnis leidžia arterijoms susitraukti ir išsiplėsti, taip reguliuojant kraujo tekėjimą. Būtent dėl šios savybės arterijų sienelės yra elastingos ir gali prisitaikyti prie besikeičiančių kraujo srovių.

Aukšto kraujospūdžio poveikis gali sukelti arterijų sienelių sustorėjimą ir jų pralaidumo pokyčius, kas gali sukelti ligas, tokias kaip arteriosklerozė.

Didžiausios arterijos

Vienas iš žinomiausių arterijų pavyzdžių yra aorta, kuri yra didžiausia arterija žmogaus organizme. Ji prasideda širdies kairiajame skilvelyje ir išsiskleidžia į kelias dideles šakas, kurios tiekia kraują įvairioms kūno dalims. Aorta yra padalinta į kelis segmentus, įskaitant krūtininę, pilvo ir dubens arterijas, kurios toliau skyla į mažesnes arterijas ir arterioles.

Venai

Venai yra kraujo indai, kurie perneša deguonimi neturintį kraują atgal į širdį. Be to, venos yra platesnės už arterijas, tačiau jų sienelės yra plonesnės ir mažiau elastingos. Dėl to jos yra labiau linkusios deformuotis, kad prisitaikytų prie kraujo tėkmės.

Struktūra ir funkcija

Venų sienelės taip pat turi tris sluoksnius, tačiau raumeninis sluoksnis yra plonesnis nei arterijų. Venose yra vožtuvai, kurie padeda užtikrinti kraujo tekėjimą tik viena kryptimi – į širdį. Šie vožtuvai yra ypatingai svarbūs, kad užkirstų kelią kraujo klausimams, tokiems kaip trombozė.

Didžiausios venos

Viena iš didžiausių venų kūne yra tuščioji vena, kuri surenka kraują iš viso kūno ir grąžina jį į dešinįjį širdies skilvelį. Tuščioji vena padalijama į dvi pagrindines dalis: viršutinę ir apatinę tuščiąją veną, kurios atitinkamai surenka kraują iš viršutinės ir apatinės kūno dalių.

Kapiliarai

Kapiliarai yra mažiausi ir ploniausi kraujo indai, kurių skersmuo dažnai yra toks mažas, kad juos gali praeiti tik vienas raudonasis kraujo kūnelis. Jie jungia arterijas su venomis ir yra pagrindinis kraujo, deguonies, maistinių medžiagų ir atliekų apykaitos centras.

Struktūra ir funkcija

Kapiliarų sienelės yra sudarytos tik iš endotelio sluoksnio, leidžiančio lengvai pernešti medžiagas tarp kraujo ir aplinkinių audinių. Šios sienelės yra tokios plonos, kad per jas gali prasiskverbti ne tik deguonis ir anglies dioksidas, bet ir kitos molekulės. Dėl šios savybės kapiliarai atlieka svarbų vaidmenį atliekant maistinių medžiagų ir metabolitų mainus audiniuose.

Kapiliarinė apytaka

Kapiliarų sistema leidžia organizmui efektyviai išskirstyti deguonį ir maistines medžiagas bei pašalinti anglies dioksidą ir kitus atliekų produktus. Kapiliarinė apytaka, t.y. procesas, kuriame kraujas praeina per kapiliarus, yra esminis norint užtikrinti sveiką ląstelių mitybą ir detoksikaciją.

Kraujo indai – arterijos, venos ir kapiliarai – yra sudėtinga, tačiau idealiai koordinuota sistema, kuri užtikrina, kad organizmas gautų reikiamas medžiagas ir pašalintų atliekas, taip palaikydamas gyvybines funkcijas.