Kraujo cirkuliacija yra esminis procesas, palaikantis gyvenimą bei užtikrinantis, kad kiekviena ląstelė organizme gautų reikiamą maisto medžiagų ir deguonies kiekį, taip pat pašalintų suformuotas atliekas. Tam, kad suprastume, kaip veikia kraujo cirkuliacija, svarbu pažvelgti į pagrindinius kraujo komponentus ir jų funkcijas. Šiame straipsnyje aptarsime arterinio ir veninio kraujo skirtumus, jų sudėtį, pasiskirstymą organizme ir funkcijas.
Kraujo sudėtis ir funkcijos

Kraujo sudėtis yra sudėtinga ir apima ne tik raudonuosius kraujo kūnelius, bet ir baltuosius kraujo kūnelius, trombocitus bei plazmą.
Raudonieji kraujo kūneliai
Raudonieji kraujo kūneliai, dar vadinami eritrocitais, yra atsakingi už deguonies pernešimą iš plaučių į audinius ir anglies dioksido pernešimą atgal į plaučius. Jie yra sudaryti iš hemoglobino, kuris leidžia prisijungti deguoniui ir išskirti anglies dioksidą.
Baltieji kraujo kūneliai
Baltieji kraujo kūneliai, dar žinomi kaip leukocitai, atlieka imuninę funkciją. Jie padeda organizmui kovoti su infekcijomis, saugo nuo ligų ir užtikrina tinkamą imuninį atsaką.
Trombocitai
Trombocitai, arba kraujo plokštelės, dalyvauja kraujo krešėjimo procese. Jų funkcija yra užkirsti kelią kraujo netekimui, formuojant krešulius pažeidimo vietose.
Plazma
Plazma yra skystoji kraujo dalis, sudaranti apie 55% bendros kraujo masės. Joje yra vandens, elektrolitų, maisto medžiagų, hormonų ir atliekų. Plazma yra atsakinga už medžiagų apykaitą ir pusiausvyrą organizme.
Arterinis kraujas

Arterinis kraujas yra tas kraujas, kuris teka iš širdies į visus kūno audinius. Jis yra prisotintas deguonies, nes didžioji jo dalis yra transportuojama iš plaučių, kur kraujas buvo prisotintas deguonies per kvėpavimo procesą.
Arterinio kraujo savybės
Deguonies turinys: Arterinis kraujas turi aukštą deguonies koncentraciją, kurią jis gauna plaučiuose. Deguonis, prisijungęs prie hemoglobino raudonųjų kraujo kūnelių, suteikia kraujui ryškiai raudoną spalvą.
Spaudimas: Arterinis kraujas teka dideliu slėgiu, nes jis turi būti išstumtas iš širdies į visus kūno audinius. Šis slėgis sukelia pulsaciją, kuri jaučiama arterijose.
Žymiai greitesnis srautas: Arterinis kraujas teka greičiau nei veninis kraujas, nes jis yra veikiamas širdies kontrakcijų.
Arterijų sistema
Arterijos yra kraujagyslės, per kurias teka arterinis kraujas. Jos yra skirtingo skersmens ir formos, pritaikytos atlaikyti didelį slėgį. Didžiausia arterija – aorta – prasideda iš širdies ir šakojasi į mažesnes arterijas, kurios pasiekia įvairias kūno dalis.
Veninis kraujas
Veninis kraujas, priešingai nei arterinis, teka nuo kūno audinių atgal į širdį. Jis yra prisotintas anglies dioksido ir kitų atliekų, kurias ląstelės suformuoja kaip metabolizmo produktus.
Veninio kraujo savybės
Anglies dioksido turinys: Veninis kraujas turi didesnę anglies dioksido koncentraciją, nes jis surenka šiuos produktus iš audinių ir transportuoja juos į plaučius.
Mažesnis slėgis: Veninis kraujas teka mažesniu slėgiu nei arterinis, todėl venų sienelės yra plonesnės ir elastingesnės, nes jos neturi atlaikyti tokio paties įtempimo, kaip arterijos.
Spalva: Veninis kraujas paprastai yra tamsesnės raudonos spalvos nei arterinis kraujas, nes mažesnis deguonies kiekis daro jį tamsesnį.
Venų sistema
Venos, per kurias teka veninis kraujas, yra didesnės ir mažiau raumeningos nei arterijos. Jos turi vožtuvus, kurie padeda išlaikyti kraujo srautą tinkama kryptimi ir neleidžia jam grįžti atgal.
Arterinio ir veninio kraujo palyginimas
| | **Arterinis kraujas** | **Veninis kraujas** |
|———————————–|—————————-|—————————-|
| **Deguonis** | Aukštas | Žemas |
| **Anglies dioksidas** | Žemas | Aukštas |
| **Sukurtas** | Širdyje | Iš audinių |
| **Srautas** | Greitas | Lėtas |
| **Spalva** | Šviesiai raudona | Tamsiai raudona |
| **Slėgis** | Aukštas | Žemas |
Kraujo cirkuliacija yra sudėtingas ir gyvybiškai svarbus procesas, užtikrinantis normalią organizmo funkciją. Suprasti arterinio ir veninio kraujo skirtumus yra būtina norint geriau pažinti, kaip veikia mūsų kūnas ir kaip svarbu išlaikyti sveiką kraujotaką.