Kraujavimas yra svarbus fiziologinis procesas, kuris gali turėti rimtų pasekmių organizmui. Jis gali būti klasifikuojamas į tris pagrindines rūšis: arterinį, veninį ir kapiliarinį kraujavimą. Kiekviena iš šių rūšių turi savo ypatybes, priežastis ir požymius, todėl svarbu žinoti, kaip atpažinti ir reaguoti į skirtingus kraujavimo atvejus.
Arterinis kraujavimas

Arterinis kraujavimas yra vienas iš pavojingiausių kraujavimo tipų. Jis atsiranda, kai pažeidžiamos arterijos, kurios kraują perneša iš širdies į būtinas kūno dalis. Arterinis kraujavimas dažnai yra susijęs su sunkiomis traumomis ar nelaimingais atsitikimais.
Ypatybės
Arterinis kraujavimas pasižymi šiais požymiais:
– **Kraujas yra ryškiai raudonos spalvos.** Šis kraujas yra deguonimi prisotintas, todėl jis yra intensyvesnės spalvos nei veninis.
– **Kraujas išsiveržia pulsuojančiais srautais.** Dėl to, kad arterijos yra susijusios su širdies ritmu, kraujas gali iššokti kaip fontanas.
– **Greitas kraujo praradimas.** Dėl pulsuojančio pobūdžio, arterinis kraujavimas gali sukelti labai greitą kraujo praradimą, todėl tai yra potencialiai mirtinas brovimas.
Priežastys
Arterinį kraujavimą gali sukelti kelios priežastys, įskaitant:
– Nelaimingi atsitikimai (pvz., autoįvykiai ar kritimai).
– Sužalojimai aštriais daiktais (pvz., peiliais ar skaldančiais objektais).
– Ortopediniai sužalojimai (pvz., lūžiai, kurie pažeidžia arterijas).
Veninis kraujavimas
Veninis kraujavimas atsiranda, kai pažeidžiamos venos, kurios perneša kraują atgal į širdį. Nors veninis kraujavimas taip pat gali būti pavojingas, jis paprastai yra mažiau kritiškas nei arterinis.
Ypatybės
Veninio kraujavimo požymiai yra šie:
– **Kraujas yra tamsiai raudonos spalvos.** Dėl mažesnio deguonies kiekio veninis kraujas yra tamsesnis.
– **Kraujas teka nuosekliu srautu.** Veninis kraujavimas paprastai nėra pulsuoja, todėl kraujas išteka lėtai ir nuosekliai.
– **Dažniausiai mažesnės žalos pasekmė.** Nors veninis kraujavimas gali būti rimtas, jis dažnai džiaugiasi mažesniu kraujo praradimu, palyginti su arteriniu kraujavimu.
Priežastys
Veninį kraujavimą gali sukelti:
– Trauma (pvz., nudegimai, įpjovimai).
– Lėtines venų ligas (pvz., varikozinės venos).
– Infekcijos ar uždegimai, kurie gali sukelti venų pažeidimus.
Kapiliarinis kraujavimas
Kapiliarinis kraujavimas yra labiausiai paplitęs kraujavimo tipas. Jis atsiranda, kai sužeidžiami maži kraujagyslės, vadinamos kapiliarai, kurie yra visame kūne.
Ypatybės
Kapiliarinio kraujavimo požymiai:
– **Kraujas yra šviesiai raudonos spalvos.** Dėl deguonies kiekio jis atrodo šviesesnis.
– **Kraujas teka lėtai ir palaipsniui.** Kraujas paprastai pasirodo kaip mažas lašelis, o ne pulsuoja, kaip arteriniam kraujavimui.
– **Dažniausiai nedidelis kraujo praradimas.** Kapiliarinis kraujavimas daugeliu atvejų nėra pavojingas ir gali būti lengvai kontroliuojamas.
Priežastys
Kapiliarinį kraujavimą gali sukelti:
– Kuklios traumos (pvz., įbrėžimai, nudegimai).
– Kontaktas su aštriais objektais.
– Poodinės traumos ar uždegimai.
Kraujavimo kontrolė ir pirmoji pagalba
Nesvarbu, ar kraujavimas yra arterinis, veninis, ar kapiliarinis, tinkama pirmoji pagalba yra būtina.
Pirmieji veiksmai
– **Arterinis kraujavimas:** Reikia paspausti ties pažeista vieta ir, jei įmanoma, pakelti sužeistąją kūno dalį virš širdies lygio. Jei kraujas vis dar teka, gali prireikti uždėti turnyrą.
– **Veninis kraujavimas:** Paspauskite pažeistą vietą ir, jei įmanoma, pakelkite. Veninius kraujavimo sutrikimus paprastai galima kontroluoti tik spaudimu.
– **Kapiliarinis kraujavimas:** Paprastai pakanka uždėti švarų audinį ir keletą minučių paspausti, kad sustabdytumėte kraujavimą.
Sužinojus skirtingų kraujavimo tipų ypatybes ir pasekmes, galima tinkamai reaguoti ir sumažinti galimas traumos pasekmes.