Kraujas yra gyvybiškai svarbi mūsų organizmo skystis, kurio funkcijos apima deguonies ir maistingųjų medžiagų pernašą, atliekų pašalinimą ir imuniteto palaikymą. Su amžiumi daugelyje organizmų, įskaitant žmones, pastebima kraujo tirštėjimo tendencija. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kodėl kraujas tirštėja senstant, aptarsime biologinius, fiziologinius ir gyvenimo būdo veiksnius, kurie gali turėti įtakos šiam procesui.
Kraujotakos sistema ir jos pokyčiai senstant

Kraujotakos sistema yra sudėtingas mechanizmas, apimantis širdį, kraujagysles ir kraują. Senstant, širdis ir kraujagyslės patiria įvairius pokyčius.
Širdies funkcijos sumažėjimas
Senstant, širdies raumenys gali silpti, o širdies ritmas gali tapti nereguliarus. Tai gali lemti kraujo pumpavimo efektyvumo sumažėjimą, dėl ko organizmas gali kompensuoti prarastą efektyvumą, didindamas kraujo klampumą.
Kraujagyslių elastingumo praradimas
Kraujagyslės su amžiumi praranda elastingumą ir tampa jautresnės uždegimams. Šis procesas gali sukelti aterosklerozės vystymąsi, kuri lemia lipidų kaupimąsi kraujagyslėse. Dėl šios būklės gali padidėti kraujo spaudimas ir kraujo tirštumas.
Tirštėjimo priežastys biologiniu lygmeniu
Kraujo tirštėjimas yra sudėtinga problema, turinti keletą biologinių aspektų, kurie gali prisidėti prie šio proceso.
Raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) padidėjimas
Su amžiumi gali padidėti raudonųjų kraujo kūnelių, kuriuos organizmas gamina, skaičius. Šis reiškinys, žinomas kaip eritrocitozė, padidina kraujo klampumą, nes daugiau raudonųjų kraujo kūnelių reiškia, kad kraujas yra „tirštesnis”.
Plazmos baltymų koncentracijos didėjimas
Baltymai, esantys kraujo plazmoje, taip pat gali didėti senstant. Pavyzdžiui, fibrinogenas, kuris yra kraujo krešėjimo baltymas, gali padidėti, o tai savo ruožtu didina kraujo klampumą.
Gyvenimo būdo veiksniai
Ne tik biologiniai procesai prisideda prie kraujo tirštėjimo. Kai kurie gyvenimo būdo veiksniai taip pat turi didelę įtaką.
Dehidratacija
Senstant, organizmo gebėjimas išlaikyti hidrataciją gali sumažėti. Dėl sumažėjusios skysčių vartojimo ir natūralaus skysčių praradimo, kraujas gali tapti tirštesnis.
Netinkama mityba
Mityba taip pat turi didelę įtaką kraujo tirštėjimui. Dieta, kurioje gausu sočiųjų riebalų, rafinuotų angliavandenių ir mažai pluošto, gali prisidėti prie cholesterolio kaupimosi ir kraujagyslių užsikimšimo, kas gali padidinti kraujo klampumą.
Fizinio aktyvumo stoka
Fizinis aktyvumas yra svarbus veiksnys, padedantis palaikyti sveiką kraujotaką. Fizinio aktyvumo stoka gali lemti kraujo cirkuliacijos sulėtėjimą ir prisidėti prie kraujo tirštėjimo.
Kitos sveikatos būklės, turinčios įtakos kraujo tirštėjimui
Kraujo tirštėjimą gali lemti ir tam tikros sveikatos būklės.
Diabetas
Diabetas gali paveikti kraujagyslių sveikatą ir padidinti kraujo klampumą. Dėl aukšto cukraus kiekio kraujyje gali pasireikšti uždegiminiai procesai, kurie didina kraujo tirštumą.
Įvairios ligos ir sutrikimai
Kai kurios ligos, tokioms kaip vėžys, inkstų ligos ir kepenų ligos, gali prisidėti prie kraujo tirštėjimo. Šios ligos gali paveikti kraujo sudėtį, lemti per didelį baltymų ar ląstelių skaičių kraujyje.
Išvados
Kraujas tirštėja senstant dėl daugelio veiksnių, kurie apima biologinius pokyčius, gyvenimo būdo pasirinkimus ir sveikatos būklę. Įprasta patikrinti kraujo sudėtį ir gyvenimo būdo įpročius, kad būtų galima užkirsti kelią galimoms sveikatos problemoms, susijusioms su kraujo tirštėjimu.