Kai kurie žmonės patiria dažnesnį kraujavimą, nei kiti, ir tai gali būti susiję su įvairiomis priežastimis. Kraujavimas gali pasireikšti tiek natūraliomis fiziologinėmis būklėmis, tiek ir ligomis ar kitais veiksniais. Šiame straipsnyje aptarsime galimas priežastis, kodėl kai kurie žmonės kraujuoja dažniau ir kokie veiksniai tai gali lemti.
Genetiniai veiksniai
Genetika gali turėti didelės įtakos kraujo krešėjimo procesui. Yra tam tikrų paveldimų sutrikimų, kurie gali sukelti padidėjusį kraujavimą. Šie sutrikimai gali apimti:
Hemofilija
Hemofilija yra genetinis sutrikimas, kuriuo sergantys asmenys neturi pakankamai koaguliacijai reikalingų baltymų. Dėl to net ir nedideli sužeidimai gali sukelti ilgalaikį kraujavimą.
Trombocitopatija
Tai dar vienas paveldimas sutrikimas, kai trombocitai (kraujo ląstelės, atsakingos už krešėjimą) neveikia tinkamai. Žmonės, turintys trombocitopatiją, dažnai patiria mėlynes ir kraujavimą iš nosies.
Vaistai ir medikamentų vartojimas
Kai kurie vaistai gali turėti įtakos kraujo krešėjimui ir padidinti kraujavimo riziką. Tokie vaistai apima:
Aspirinas
Aspirinas yra antioksidantas, naudojamas skausmui ir uždegimui mažinti. Tačiau jis gali slopinti trombocitų funkciją ir taip padidinti kraujavimo riziką, ypač ilgalaikiam vartojimui.
Kraujavimo mažinimo vaistai
Antikoaguliantai, tokie kaip warfarinas ir heparinas, skiriami žmonėms, turintiems padidėjusią trombozės riziką. Šie vaistai skatina kraujo skystinimą, tačiau gali sukelti ir pernelyg didelį kraujavimą.
Medžiagų apykaitos sutrikimai
Kraujavimo dažnumą gali lemti ir tam tikri medžiagų apykaitos sutrikimai, pavyzdžiui:
Vitaminų trūkumas
Vitaminas K vaidina svarbų vaidmenį kraujo krešėjimo procese. Nesugebėjimas gauti pakankamai šio vitamino gali sukelti padidėjusią kraujavimo riziką. Be to, vitaminas C, esantis citrusiniuose vaisiuose, taip pat prisideda prie kraujagyslių sveikatos.
Fibrinogeno trūkumas
Fibrinogenas yra baltymas, kuris yra būtinas kraujo krešėjimui. Jo trūkumas gali sukelti hemoraginį sindromą, kuris pasireiškia dažnu kraujavimu.
Kitos medicininės būklės
Yra ir kitų medicininių sąlygų, kurios gali lemti didesnį kraujavimo dažnį. Tarp jų:
ŽIV/AIDS
Žmonės, sergantys ŽIV ar AIDS, gali turėti sumažėjusią imuninę sistemą, o tai gali turėti įtakos kraujo krešėjimo procesui. Dėl to jie gali susidurti su dažnesniais kraujavimo atvejais.
Cirozė
Cirozė arba kepenų cirozė gali sutrikdyti kepenų gaminamų krešėjimo faktorių sintezę, dėl to padidėja kraujavimo rizika.
Gyvenimo būdas ir aplinka
Gyvenimo būdas taip pat gali turėti įtakos kraujavimo dažnumui. Čia yra keli faktoriai, kurie gali lemti kraujavimą:
Alkoholis
Nesveikas alkoholio vartojimas gali turėti neigiamos įtakos kepenų funkcijai ir kraujo krešėjimui. Dėl to reguliariai vartojant didelį kiekį alkoholio, gali padidėti kraujavimo rizika.
Stresas ir emocinė būklė
Stresas gali turėti fiziologinį poveikį organizmui, kuris kyla dėl hormonų pokyčių ir kraujagyslių reakcijų. Tai gali lemti kraujotakos sutrikimus ir padidinti kraujavimo tikimybę.
Fotonepakenčiamas pavidalas
Žmonės, turintys jautrų odos paviršių arba smarkiai reaguojantys į išorinius dirgiklius, gali dažniau patirti kraujavimą.
Hemoraginės diatezės
Hemoraginės diatezės — tai būklė, kai žmogaus organizmas yra linkęs į kraujavimus, ir ji gali pasireikšti paveldimomis ar įgytomis ligomis.
Šios įvairios priežastys rodo, kad kraujavimas yra sudėtingas procesas, susijęs su daugybe veiksnių, kurie gali paveikti kiekvieną asmenį individualiai. Tinkama diagnozė ir gydymas yra būtini norint nustatyti tikrąsias kraujavimo priežastis ir sumažinti susijusius simptomus.