Limfoma – tai piktybinis (vėžinis) kraujo sistemos sutrikimas, kylantis iš limfinės sistemos ląstelių – limfocitų. Limfinė sistema yra svarbi žmogaus imuninės sistemos dalis, padedanti kovoti su infekcijomis ir palaikyti skysčių pusiausvyrą organizme. Esant limfomai, limfocitai pradeda nekontroliuojamai daugintis, kaupiasi limfmazgiuose, blužnyje, kaulų čiulpuose ar kituose organuose, trukdydami normaliai jų veiklai.
Limfomos rūšys
Hodžkino limfoma (HL)
Hodžkino limfoma yra viena iš dviejų pagrindinių limfomos rūšių. Jai būdingas specifinių ląstelių, vadinamų Reed–Sternberg ląstelėmis, buvimas. Ši limfoma dažniausiai diagnozuojama jauniems suaugusiems žmonėms, tačiau gali pasitaikyti bet kokiame amžiuje. Laiku diagnozavus, prognozė paprastai būna labai gera – dauguma pacientų gali būti sėkmingai išgydomi.
Ne Hodžkino limfoma (NHL)
Ne Hodžkino limfomos – tai plati grupė įvairių limfinių vėžių, kurie neturi minėtų Reed–Sternberg ląstelių. Šiai grupei priklauso daugiau nei 60 skirtingų potipių, kurie skirstomi į agresyvius (greitai progresuojančius) ir indolentiškus (lėtai progresuojančius). Dažniausi potipiai yra difuzinė didelių B ląstelių limfoma (DLBCL) ir folikulinė limfoma.
Simptomai
Simptomai gali skirtis priklausomai nuo limfomos tipo ir stadijos. Dažniausi simptomai yra:
- Padidėję, neskausmingi limfmazgiai (kakle, pažastyse, kirkšnyse);
- Nuolatinis nuovargis ir silpnumas;
- Karščiavimas be akivaizdžios priežasties;
- Gausus prakaitavimas naktį;
- Nepaaiškinamas svorio kritimas;
- Niežulys ar odos bėrimai;
- Skausmas ar spaudimas krūtinėje, kosulys, dusulys (jei paveikti krūtinės limfmazgiai);
- Padidėjusi blužnis ar kepenys.
Diagnostika
Norint tiksliai diagnozuoti limfomą, gydytojai dažnai naudoja kelis tyrimus:
- Fizinė apžiūra ir paciento anamnezė;
- Kraujo tyrimai – vertinant limfocitų skaičių, kepenų, inkstų funkciją;
- Limfmazgių biopsija – svarbiausias tyrimas, leidžiantis patvirtinti limfomos diagnozę;
- Vaizdiniai tyrimai – kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT), PET skenavimas;
- Kaulų čiulpų tyrimas – siekiant nustatyti ar liga išplitusi į kaulų čiulpus.
Gydymas
Limfomos gydymas priklauso nuo limfomos tipo, stadijos, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Dažniausiai naudojami šie metodai:
1. Chemoterapija
Dažniausiai naudojamas gydymo metodas. Vaistai veikia greitai besidauginančias vėžines ląsteles, naikindami jas ar stabdydami jų augimą.
2. Radioterapija
Spindulinė terapija naudojama lokalizuotoms ligos formoms arba kartu su chemoterapija. Tiksliai nukreipti spinduliai padeda sunaikinti vėžines ląsteles tam tikroje kūno vietoje.
3. Imunoterapija
Šiuolaikiniai vaistai (pvz., monokloniniai antikūnai) padeda organizmo imuninei sistemai atpažinti ir naikinti vėžines ląsteles.
4. Kamieninių ląstelių transplantacija
Naudojama agresyvių ar recidyvuojančių limfomų atvejais. Po didelių chemoterapijos dozių, paciento organizmui atkuriamos kraujodaros ląstelės.
Gyvenimas po diagnozės
Diagnozė Limfoma gali būti bauginanti, tačiau šiuolaikinė medicina siūlo daug veiksmingų gydymo būdų. Daugelis žmonių, ypač jei liga diagnozuota ankstyvoje stadijoje, pasiekia ilgalaikę remisiją arba visišką pasveikimą. Svarbu laikytis gydytojų rekomendacijų, reguliariai tikrintis, palaikyti sveiką gyvenseną ir emocinę pusiausvyrą.
Išvada
Limfoma yra rimta, tačiau gydoma liga. Ankstyva diagnostika, nuoseklus gydymas ir individualizuotas požiūris į pacientą leidžia pasiekti puikių rezultatų. Medicinos pažanga kasmet gerina išgyvenamumo prognozes, todėl svarbiausia – neignoruoti simptomų ir laiku kreiptis į specialistus.