Skip to content

Kaip COVID-19 veikia kraują?

  • by

COVID-19 pasaulį apėmusi epidemija ne tik paveikė kvėpavimo sistemą, bet ir turėjo didelį poveikį kraujo sistemai. Supratimas, kaip SARS-CoV-2 virusas veikia kraują, yra itin svarbus, kad galėtume geriau valdyti šios ligos padarinius ir apsaugoti žmonių sveikatą.

COVID-19 viruso poveikis kraujo krešėjimui

Kraujo krešėjimas yra natūrali organizmo reakcija, skirta išvengti kraujo netekimo, tačiau COVID-19 sukėlė neįprastą kraujo krešėjimo reakciją. Tyrimais nustatyta, kad infekcija gali padidinti trombozės riziką, ypač sunkių ligos atvejų metu.

Trombozės mechanizmai

Būtent SARS-CoV-2 virusas sukelia kraujo krešulių susidarymą per kelis mechanizmus:

1. **Endotelio pažeidimas**: Virusas lengvai infekuoja endotelio ląsteles, kurios apdengia kraujagyslių vidų. Šis pažeidimas sukelia uždegimą, o tai gali prisidėti prie trombocitų aktyvavimo ir kraujo krešėjimo.

2. **Citochinų audra**: COVID-19 sukelia stiprų imunologinį atsaką, vadinamą citochinų audra. Ši reakcija gali sukelti kraujagyslių uždegimą ir pažeidimus, didinančius trombozės riziką.

3. **Kraujo klampumo padidėjimas**: Virusas taip pat gali paveikti kraujo fizines savybes, didindamas jo klampumą. Tai gali sąlygoti sunkesnes trombozes, ypač venose.

COVID-19 poveikis kraujo ląstelėms

Be kraujo krešėjimo sutrikimų, COVID-19 gali paveikti ir kraujo ląsteles. Ypač pažeidžiamos yra raudonosios kraujo ląstelės ir baltosios kraujo ląstelės.

Raudonųjų kraujo ląstelių (eritrocitų) pokyčiai

Raudonosios kraujo ląstelės yra atsakingos už deguonies transportavimą organizme. Tyrimai rodo, kad COVID-19 gali sukelti anemiją, kai sumažėja raudonųjų kraujo ląstelių skaičius. Tai gali būti dėl:

– **Viruso poveikio**: SARS-CoV-2 gali patekti į eritrocitus, taip sutrikdydamas jų funkcijas.
– **Uždegiminių procesų**: Infekcija sukelia uždegiminių medžiagų gamybą, kurios gali slopinti raudonųjų kraujo ląstelių gamybą kaulų čiulpuose.

Baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų) pokyčiai

Baltosios kraujo ląstelės yra svarbios imuninei sistemai. COVID-19<|image_sentinel|> gali sukeltI leukocitų disbalansą, kuris gali pasireikšti:

– **Leukocitų padidėjimu**: Infekcijos atveju organizmas gamina daugiau leukocitų, siekdamas kovoti su virusu.
– **Imuninės reakcijos disreguliacija**: Dėl SARS-CoV-2 poveikio gali atsirasti autoimuninės reakcijos, kai organizmo imuninė sistema pradeda atakuoti savo pačių ląsteles.

Kraujo tyrimų reikšmė COVID-19 kontekste

Kraujo tyrimai tapo esminiu COVID-19 diagnostikos ir ligos stebėjimo įrankiu. Šie tyrimai padeda nustatyti įvairius kraujo pokyčius, kurie gali nurodyti ligos sunkumą.

Pagrindiniai kraujo tyrimų tipai

1. **Kraujo krešuliai**: D-Dimerai – tai medžiagos, kurios atsiranda, kai organizmas tirpdo kraujo krešulius. Padidėjęs D-Dimerų lygis gali rodyti didesnę trombozės riziką.

2. **Kraujo ląstelių skaičius**: Kompleksinis kraujo tyrimas gali atskleisti raudonųjų ir baltųjų kraujo ląstelių skaičiaus pokyčius, žymiai padėdamas vertinant organizmo atsaką į infekciją.

3. **Uždegimo žymenys**: Tokie kaip C-reactive protein (CRP) gali padėti įvertinti uždegimo lygį organizme.

COVID-19 ir kraujo donorystė

Kraujo donorystė tapo svarbiu iššūkiu pandemijos metu. Tai ne tik padeda pacientams, kuriems reikia kraujo perpylimo, bet ir elementas, padedantis gydyti COVID-19.

Plazmos donorystė

Liga sergantys pacientai gali būti naudingi, dovanojant plazmą, kurioje yra antikūnų prieš SARS-CoV-2. Ši plazma gali būti skiriama kitiems žmonėms, sergantiems COVID-19, siekiant pagerinti jų imunitetą ir padėti ligos gydymui.

Apibendrinimas

COVID-19 turi sudėtingą poveikį kraujo sistemai, įskaitant rimtus kraujo krešėjimo sutrikimus, raudonųjų ir baltųjų kraujo ląstelių pokyčius. Supratimas apie tai, kaip ši liga keičia kraujo rodiklius, yra būtinas norint geriau tvarkyti COVID-19 atvejų gydymą ir stebėjimą.