Eritrocitų nusodimo greitis (ENG) yra svarbus laboratorinis tyrimas, naudojamas vertinant organizmo uždegiminius procesus, infekcijas ir įvairias ligas. Šis tyrimas matuoja eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) nusodimo greitį per tam tikrą laiką, paprastai per valandą, naudojant specialų mėginį.
Kas yra eritrocitų nusodimo greitis?

Eritrocitų nusodimo greitis yra testas, kuris parodo, kaip greitai eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai) nusėda mėgintuvėlyje. Šis tyrimas remiasi tuo, kad uždegimas organizme sukelia tam tikrų baltymų gamybą, kurie veikia eritrocitus ir jų elgesį kraujyje.
Kaip atliekamas ENG testas?
Norint atlikti ENG, reikia paimti kraujo mėginį, kuris paprastai imamas iš venos. Po to mėginys dedamas į mėgintuvėlį, ir leistina jam stovėti tam tikrą laiką. Po nustatyto laiko matuojamas eritrocitų nusėdimo lygis. Paprastai ši procedūra yra paprasta ir greita, tačiau ji suteikia daug informacijos apie paciento sveikatos būklę.
ENG normalios vertės
Normalus eritrocitų nusodimo greitis gali svyruoti priklausomai nuo amžiaus, lyties ir laboratorijos metodikos, tačiau paprastai:
– Vyrams: 0-15 mm/h
– Moterims: 0-20 mm/h
– Vaikams: gali skirtis priklausomai nuo amžiaus.
Kai ENG rezultatai yra padidinti?
Padidėjęs ENG gali rodyti uždegiminius procesus organizme. Tai gali būti:
– Infekcijos: Bakterinės ar virusinės infekcijos, pavyzdžiui, gripas ar pneumonija, gali sukelti padidėjusį nusodinimo greitį.
– Autoimuninės ligos: Tokios ligos kaip reumatoidinis artritas ar vilkligė taip pat gali didinti ENG.
– Onkologinės ligos: Kai kurie vėžiniai susirgimai gali sukelti uždegimą organizme ir padidinti eritrocitų nusodimo greitį.
ENG sumažėjimas
Sumažėjęs ENG gali būti mažiau įprastas, tačiau jis taip pat turi reikšmę. Sumažėjęs eritrocitų nusodimo greitis gali rodyti:
– Dehidraciją: Skysčių trūkumas organizme gali sumažinti eritrocitų nusodimo greitį.
– Trombocitozė: Didesnis trombocitų kiekis kraujyje taip pat gali pakeisti ENG rezultatą.
Kiti veiksniai, keliantys ENG pokytį
Be ligų, ENG gali paveikti ir kiti veiksniai:
– Dieta: Tam tikros dietos, pvz., didelis mėsos ar riebalų kiekis, gali turėti įtakos nusodimo greičiui.
– Narkotikai: Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, steroidai, gali sumažinti eritrocitų nusodimo greitį.
– Fiziniai aktyvumo lygiai: Intensyvus fizinis aktyvumas taip pat gali turėti įtakos ENG rezultatui.
Kaip ENG gali padėti diagnozuojant ligas?
Eritrocitų nusodimo greitis yra ne tik diagnostinis įrankis, bet ir gali būti naudojamas stebėti ligos progresą ir gydymo efektyvumą. Pavyzdžiui, jeigu pacientas gydomas dėl uždegiminės ligos, ENG galima naudoti vertinant, ar gydymas yra efektyvus.
Kokie papildomi tyrimai gali būti atliekami kartu su ENG?
Siekiant tiksliai diagnozuoti ligas, galima atlikti ir kitus diagnostinius tyrimus, tokius kaip:
– Kraujo tyrimai (hemoglobinas, leukocitų skaičius);
– Rentgeno spinduliai ar MRT, kad būtų galima įvertinti organų būklę;
– Specifiniai uždegimo žymenys, tokie kaip C-reaktyvus baltymas (CRB).
Išvados
Eritrocitų nusodimo greitis yra svarbus rodiklis, leidžiantis gydytojams vertinti uždegiminius procesus organizme. Nors ENG nėra specifinis testas pašerti diagnozėms, jis gali suteikti vertingos informacijos apie paciento sveikatos būklę ir padėti nustatyti tolesnius tyrimus. Dėl šios priežasties šis tyrimas dažnai naudojamas klinikinėje praktikoje ir gali turėti didelę reikšmę nustatant įvairias ligas.