Eritrocitai arba raudonieji kraujo kūneliai atlieka svarbią funkciją organizme, nes jie transportuoja deguonį į ląsteles ir anglies dioksidą atgal į plaučius. Tačiau kai eritrocitai atsiranda šlapime, tai gali būti ženklas, signalizuojantis apie tam tikras ligas arba patologinius procesus organizme. Tokie simptomai reikalauja atidžios diagnostikos ir gydymo.
Eritrocitų buvimas šlapime: kas tai reiškia?

Eritrocitų buvimas šlapime, dar vadinamas hematurija, gali būti tiek mikroskopinis, tiek makroskopinis. Mikroskopinė hematurija nustatoma atlikus laboratorinius tyrimus, kai eritrocitų kiekis šlapime yra didesnis nei normalus, tačiau jis negali būti matomas plika akimi. Tuo tarpu makroskopinė hematurija yra tada, kai šlapimas įgauna raudoną ar rudą spalvą, rodydamas, kad jis turi didelį eritrocitų kiekį.
Priežastys ir ligos, sukeliančios eritrocitų buvimą šlapime
Eritrocitų buvimas šlapime gali būti susijęs su įvairiomis ligomis ir būklėmis:
1. Inkstų ligos:
Inkstai gali sugadinti ar filtruoti eritrocitus dėl tokių ligų kaip glomerulonefritas, pielonefritas ar inkstų akmenys. Apskaičiuota, kad inkstų uždegiminiai procesai labiausiai prisideda prie mikroskopinės hematurijos.
2. Šlapimo takų infekcijos (ŠTI):
Infekcijos, pažeidžiančios šlapimo takus, gali sukelti uždegimą ir kraujavimą. Bakterijos gali pažeisti gleivinę, kas lemia eritrocitų patekimo į šlapimą padidėjimą.
3. Traumos ir sužalojimai:
Traumos pilvo ar nugaros srityje, taip pat šlapimo takų sužalojimai gali sukelti kraujavimą ir eritrocitų patekimą į šlapimą.
4. Navikai:
Gerybinių ar piktybinių navikų atsiradimas inkstuose ar šlapimo takuose gali sukelti hematuriją. Navikai, slėgdami kraujagysles, sukuria sąlygas kraujavimui.
5. Hiperplazija ar vėžys:
Gerybinė prostatos hiperplazija (GPH) ar prostatos vėžys taip pat gali sukelti eritrocitų buvimą šlapime, ypač vyrams.
Diagnostika
Eritrocitų buvimo diagnozavimas šlapime paprastai prasideda nuo šlapimo analizės. Tai padeda nustatyti, ar yra eritrocitų, ir kitas šlapimo sudedamąsias dalis. Jeigu šlapimo analizė rodo ilgalaikį eritrocitų buvimą, pacientui gali būti rekomenduojami papildomi tyrimai:
Ultrasonografija ir KT tyrimai
Ultrasonografija (ultragarsas) ir kompiuterinė tomografija (KT) yra įprasti vaizdavimo metodai, kurie padeda nustatyti navikus, akmenis ar kitus anomalijas organuose, susijusiuose su inkstais ir šlapimo takais.
Kraujotakos tyrimai
Kraujo tyrimai gali padėti nustatyti uždegimą ar infekciją organizme. Atlikus šiuos testus, gydytojas gali geriau suprasti, ar kraujavimas gali būti susijęs su kitomis sveikatos problemomis.
Gydymas
Eritrocitų buvimo šlapime gydymas priklauso nuo priežasties, kuri sukėlė hematuriją. Tik specialistai, remdamiesi atliktais tyrimais, gali nustatyti tinkamą gydymo planą.
1. Antibiotikai:
Jei hematuriją sukelia infekcija, gydytojas gali paskirti antibakterinius vaistus.
2. Priklausomai nuo ligos, gali prireikti chirurginio gydymo:
Tokie kaip akmenų pašalinimas ar navikų chirurgija.
3. Gyvensenos pokyčiai:
Siekiant sumažinti inkstų ar šlapimo takų ligų riziką, kai kurie pacientai gali būti raginami keisti savo mitybą, gerti daugiau vandens ir laikytis sveiko gyvenimo būdo.
Išvada
Eritrocitai šlapime yra ženklas, kurio negalima ignoruoti. Nors kai kurios priežastys gali būti nedidelės ir lengvai gydomos, kitos gali reikalauti skubios medicininės intervencijos. Todėl svarbu, kad bet kuris žmogus, pastebėjęs eritrocitų buvimą šlapime, nedelsdamas kreiptųsi į gydytoją diagnostikai ir gydymui.