Skip to content

Enterovirusas: kas tai, simptomai, gydymas ir prevencija

Enterovirusai – tai virusų grupė, kuri apima daugybę skirtingų virusų rūšių, galinčių sukelti įvairias ligas žmonėms. Šie virusai dažniausiai paveikia virškinamąjį traktą, tačiau taip pat gali plisti į kitus organus ir sistemas. Enterovirusinės infekcijos dažnai pasireiškia vaikams, tačiau užsikrėsti gali ir suaugusieji.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra enterovirusai, kaip jie plinta, kokius simptomus sukelia, ir kaip galima nuo jų apsisaugoti.


Kas yra enterovirusai?

Enterovirusai priklauso Picornaviridae šeimai ir apima daugiau nei 100 serotipų, tarp kurių dažniausiai pasitaiko:

  • Poliovirusai (sukelia poliomielitą),
  • Coxsackie virusai,
  • Echovirusai,
  • Nežymėti enterovirusai (pvz., EV-D68, EV-A71).

Šie virusai yra labai atsparūs aplinkos poveikiui, todėl gali ilgai išlikti gyvybingi už žmogaus organizmo ribų. Jie plinta daugiausia per užterštą maistą, vandenį ar kontaktuojant su užsikrėtusiais asmenimis.


Kaip plinta enterovirusai?

Enterovirusų perdavimo keliai:

  1. Fekalinis-oralinis būdas: pagrindinis plitimo būdas, ypač per užterštą maistą ar vandenį.
  2. Kontaktinis būdas: per rankas ar užterštus paviršius.
  3. Oro-lašelinis būdas: kai virusas plinta per kvėpavimo takų išskyras (kosėjant, čiaudint).
  4. Motinos ir vaiko perdavimas: užsikrėtusi motina gali perduoti virusą naujagimiui gimdymo metu.

Enterovirusai ypač greitai plinta žmonių susibūrimo vietose, pavyzdžiui, vaikų darželiuose, mokyklose ar stovyklose.


Simptomai

Enterovirusinės infekcijos simptomai gali labai skirtis, priklausomai nuo viruso tipo ir paveiktos kūno dalies. Daugeliu atvejų simptomai yra lengvi arba net nepastebimi, tačiau kai kuriais atvejais infekcija gali būti labai pavojinga.

Dažniausi simptomai:

  • Karščiavimas,
  • Gerklės skausmas,
  • Galvos skausmas,
  • Pilvo skausmai ir pykinimas,
  • Viduriavimas,
  • Nuovargis.

Specifiniai simptomai:

  • Ranka–burna–pėda liga: sukeliama Coxsackie viruso; būdingi bėrimai ant delnų, pėdų ir aplink burną.
  • Herpangina: karščiavimas, skausmingi pūsleliai burnos gleivinėje.
  • Virusinis meningitas: stiprus galvos skausmas, kaklo sustingimas, šviesos baimė.
  • Miokarditas ir perikarditas: širdies raumens ar jos dangalo uždegimas, sukeliamas enterovirusų, dažnai pasireiškia krūtinės skausmais, nuovargiu.
  • Ūminis flakcidinis paralyžius: reta, bet sunki komplikacija, kai virusas pažeidžia nervų sistemą, sukeldamas paralyžių.

Kaip diagnozuojama enterovirusinė infekcija?

Diagnozė paprastai grindžiama simptomais ir paciento istorija. Laboratoriniai tyrimai naudojami patvirtinti infekciją:

  1. Kraujo ar šlapimo tyrimai: viruso aptikimui.
  2. Išmatų analizė: dažniausiai naudojama, nes enterovirusai dauginasi virškinamajame trakte.
  3. Tepinėlis iš gerklės ar nosiaryklės: aptikti virusą kvėpavimo takuose.
  4. Juosmens punkcija: kai įtariamas virusinis meningitas.

Gydymas

Dauguma enterovirusinių infekcijų yra lengvos ir praeina savaime, todėl specifinis gydymas dažnai nereikalingas. Tačiau sunkesniais atvejais taikomi šie metodai:

  1. Simptominis gydymas:
    • Karščiavimą mažinantys vaistai (paracetamolis, ibuprofenas),
    • Skysčių vartojimas siekiant išvengti dehidratacijos,
    • Poilsis.
  2. Hospitalizacija: kai yra sunkių komplikacijų, pvz., meningitas, miokarditas ar paralyžius.
  3. Antivirusiniai vaistai: specifinių antivirusinių vaistų prieš enterovirusus kol kas nėra, tačiau kai kuriais atvejais gali būti bandomi eksperimentiniai gydymo metodai.

Komplikacijos

Nors dauguma enterovirusinių infekcijų praeina lengvai, jos gali sukelti rimtas komplikacijas:

  • Virusinis meningitas: dažniausia komplikacija, kai virusas pasiekia smegenų dangalus.
  • Miokarditas: širdies uždegimas, kuris gali sukelti širdies nepakankamumą.
  • Ūminis paralyžius: panašus į poliomielitą, gali būti ilgalaikis ar net negrįžtamas.
  • Naujagimių infekcijos: kūdikiams infekcija gali būti ypač pavojinga ir net mirtina.

Prevencija

Kadangi specifinės vakcinos prieš daugumą enterovirusų nėra, svarbu laikytis higienos taisyklių ir kitų prevencijos priemonių:

  1. Rankų plovimas: reguliariai plaukite rankas su muilu, ypač po tualeto ir prieš valgį.
  2. Vandens ir maisto higiena: venkite nešvaraus vandens, kruopščiai apdorokite maistą.
  3. Kontaktų ribojimas: venkite kontakto su sergančiais asmenimis, ypač vaikų kolektyvuose.
  4. Aplinkos dezinfekcija: valykite dažnai liečiamus paviršius.
  5. Poliomielito vakcina: vienintelis enterovirusas, kuriam yra veiksminga vakcina.

Išvada

Enterovirusai yra plačiai paplitę mikroorganizmai, galintys sukelti įvairių ligų – nuo lengvų peršalimo simptomų iki rimtų komplikacijų, tokių kaip meningitas ar miokarditas. Nors dauguma infekcijų praeina savaime, svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ir laiku kreiptis į gydytoją. Higiena ir sveikas gyvenimo būdas išlieka svarbiausiais ginklais kovojant su šiais virusais.