Skip to content

Elektrofiziologinis širdies tyrimas

  • by

Elektrofiziologinis širdies tyrimas yra svarbi diagnostikos ir gydymo priemonė, leidžianti įvertinti širdies elektrinės veiklos sutrikimus. Šis tyrimas dažniausiai atliekamas, kai pacientams pasireiškia aritmijos simptomai, tokie kaip širdies plazdėjimas, dažni širdies priepuoliai arba pasikartojantys sinkopės atvejai.

Kas yra elektrofiziologinis tyrimas?

Electrofiziologinis širdies tyrimas, dar vadinamas EP tyrimu, apima širdies elektrinės veiklos stebėjimą ir analizuojamų signalų registravimą. Tai invazinė procedūra, kuri dažniausiai atliekama ligoninės sąlygomis, naudojant specializuotą medicininę įrangą.

Procedūros atlikimo metodas

  • Paruošimas: Prieš procedūrą pacientui gali būti rekomenduojama nevalgyti maisto ar gėrimų tam tikrą laiką. Taip pat gali prireikti nutraukti tam tikrų vaistų vartojimą.
  • Anestezija: Procedūra dažniausiai atliekama vietinėje anestezijoje, tačiau kartais gali būti naudojama sedacija, kad pacientas jaustųsi patogiau.
  • Katateterių įvedimas: Per mažus pjūvius odoje į kraujagysles įvedami kateteriai. Jų pagalba gydytojai gali pasiekti širdį ir registruoti elektros signalus.
  • Signalų registravimas: Kateteriai leis matyti širdies elektrinę veiklą ir jos anomalijas. Tyrimo metu gali būti provokuojami specialūs aritmijos epizodai, siekiant geriau suprasti jų pobūdį.
  • Procedūros pabaiga: Po tyrimo kateteriai šalinami, o pacientas stebimas tam tikrą laiką, kad būtų užtikrinta jo būklė.

Kodėl reikalingas elektrofiziologinis tyrimas?

Diagnostikos tikslai

Elektrofiziologinis tyrimas gali padėti nustatyti:

  • Aritmijos tipą ir šaltinį
  • Širdies ligas, tokią kaip širdies nepakankamumas ar koronarinė liga
  • Žmonių, kuriems gresia staigus širdies sustojimas, riziką

Gydymo galimybės

Tyrimo metu, priklausomai nuo atrastų sutrikimų, gydytojai gali:

  • Skirti vaistus, kurie padeda kontroliuoti aritmijų atsiradimą
  • Pasiūlyti invazines procedūras, tokias kaip kateterinė abliacija, siekiant pašalinti aritmijas sukeliančius audinius
  • Rekomenduoti laidininkus (kardiostimuliatorius) žymiai aptikusiems širdies ritmo sutrikimams gydyti

Rizikos ir šalutiniai poveikiai

Kaip ir bet kuri invazinė procedūra, elektrofiziologinis tyrimas turi tam tikrų rizikų. Tai gali apimti:

  • Kraujavimą ar infekciją vietos, kur buvo įvesti kateteriai
  • Širdies ritmos sutrikimus, kurie gali būti laikini
  • Retai pasitaikančias komplikacijas, tokias kaip kraujagyslių pažeidimai ar širdies perforacija

Paciento stebėjimas po procedūros

Po elektrofiziologinio tyrimo pacientai yra stebimi tam tikrą laiką, kad būtų galima pastebėti bet kokius neigiamus simptomus ar komplikacijas. Gydytojai taip pat gali rekomenduoti fizinį aktyvumą ir gyvenimo būdo pakeitimus, kad sumažintų aritmijų pasikartojimo riziką ateityje.

Apibendrinimas

Elektrofiziologinis širdies tyrimas yra itin svarbus įrankis širdies ritmų sutrikimams diagnozuoti ir gydyti. Nors procedūra yra invazinė ir su tam tikra rizika, teikiama informacija apie paciento širdies būklę gali suteikti vertingų įžvalgų, padedančių užtikrinti geresnę paciento sveikatą ir gyvenimo kokybę.