Celiakija yra autoimuninė liga, kuriai būdingas netoleravimas glitimui – baltymui, randamam tam tikruose grūduose, tokiuose kaip kviečiai, miežiai ir rugiai. Ši būsena gali sukelti daugybę simptomų ir komplikacijų, todėl svarbu suprasti, kas tai yra, kaip ją diagnozuoti ir kaip ji gali paveikti žmonių gyvenimą.
Celiakijos apibrėžimas ir priežastys
Celiakija (dar žinoma kaip gluteno sukelta enteropatija) yra paveldima liga, kuri veikia plonąją žarną. Apie 1% pasaulio gyventojų kenčia nuo šios ligos, tačiau daugeliu atvejų ji lieka neaptikta. Susirgimo priežastys apima genetiką ir aplinkos faktorius, kurie kartu sukelia imuninį atsaką prieš glitimą.
Genetiniai veiksniai
Celiakija dažnai pasireiškia šeimose, todėl mokslininkai nustatė, kad liga yra susijusi su tam tikromis geno variacijomis, tokiomis kaip HLA-DQ2 ir HLA-DQ8. Jei šeimos nariai turi šių genų, tikimybė susirgti celiakija žymiai padidėja.
Aplinkos veiksniai
Nors genetika vaidina svarbų vaidmenį, aplinkos faktoriai, tokie kaip infekcijos, mitybos įpročiai ir žarnyno mikrobiota, gali sukelti celiakijos vystymąsi. Pavyzdžiui, ankstyvas glitimo vartojimo pradėjimas ar virusinės infekcijos vaikystėje gali būti susiję su didesne rizika.
Simptomai
Celiakijos simptomai gali būti labai įvairūs ir kartais neaiškūs, kas apsunkina jos diagnozavimą. Jie gali pasireikšti tiek suaugusiems, tiek vaikams, o kai kurie žmonės gali neturėti jokių simptomų.
Virškinimo trakto simptomai
– Pilvo skausmas: Dauguma žmonių jaučia diskomfortą ar skausmą po valgymo.
– Viduriavimas: Dažnai pasireiškia skystos ar dažnos išmatos.
– Pūtimas: Žmonės dažnai skundžiasi pilvo pūtimu po valgymo.
Nevirškinimo ir sisteminiai simptomai
– Nuovargis: Dėl maistinių medžiagų įsisavinimo sutrikimų žmonės gali jaustis nuvarginti ir išsekę.
– Odos problemos: Kai kuriems pacientams pasireiškia bėrimas, vadinamas dermatiu herpetiforme.
– Augimo sutrikimai: Vaikams celiakija gali sukelti augimo ir svorio netekimo problemas.
Diagnozė
Celiakijos diagnozė dažnai prasideda nuo išsamaus anamnezės surinkimo ir fizinio tyrimo. Pagrindiniai diagnostikos metodai apima:
Serologiniai tyrimai
Pirmieji žingsniai celiakijos diagnostikoje yra kraujo tyrimai, skirti nustatyti tam tikrus antikūnus, tokius kaip tTG-IgA. Teigiami rezultatai gali rodyti galimą celiakiją, tačiau jie turi būti patvirtinti.
Žarnyno biopsija
Jei serologiniai tyrimai rodo teigiamus rezultatus, dažniausiai atliekama plonosios žarnos biopsija. Šio tyrimo metu gydytojas paima nedidelį žarnyno audinio mėginį, kad ištirtų jo struktūrą ir nustatytų, ar yra pažeidimų, būdingų celiakijai.
Gydytojo nurodymai ir gyvenimo būdo pakeitimai
Celiakijos gydymas daugiausia priklauso nuo griežtos begluteninės dietos laikymosi. Tai reiškia, kad pacientai turi visiškai pašalinti visus produktus, kuriuose yra glitimo.
Begluteninė dieta
– Produktai, kuriuos reikia vengti: Kviečių, miežių ir rugių produktai, taip pat dauguma perdirbtų maisto produktų, kuriuose gali būti glitimo.
– Leidžiami produktai: Ryžiai, kukurūzai, kvinoja, soja, riešutai ir daugelis vaisių bei daržovių.
Maisto produktų ženklinimas
Vartojant begluteninę dietą, svarbu atidžiai skaityti produktų etiketes, kad būtų išvengta netyčinio glitimo suvartojimo. Daugelis gamintojų nurodo, ar jų produktai yra begluteniniai, tačiau kartais reikia papildomai patikrinti ingredientus.
Ilgalaikės pasekmės ir komplikacijos
Laiku diagnozavus ir gydant celiakiją, dauguma žmonių gali gyventi sveiką gyvenimą. Tačiau jeigu liga lieka neaptikta arba netinkamai gydoma, ji gali sukelti rimtų komplikacijų.
Maistinių medžiagų trūkumas
Dėl prastai funkcionuojančios plonosios žarnos absorbcijos, pacientai gali patirti įvairių maistinių medžiagų trūkumą, pavyzdžiui, geležies trūkumo anemiją, vitamino D trūkumą, osteoporozę ir kt.
Žarnyno vėžio rizika
Ilgalaikė celiakija gali padidinti žarnyno vėžio riziką, ypač jei dieta nebuvo tinkamai koreguota.
Išvados
Celiakija yra sudėtinga liga, kuriai teks skirti ypatingą dėmesį. Suprasti celiakiją, jos simptomus ir gydymą yra labai svarbu siekiant užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę sergantiesiems. Laikantis griežtos begluteninės dietos, dauguma pacientų gali gyventi pilnavertį ir sveiką gyvenimą. Svarbu reguliariai konsultuotis su gydytoju ir pasirinkti tinkamus maisto produktus, kad būtų išvengta galimų komplikacijų.