Skip to content

Aukštas diastolinis kraujo spaudimas

  • by

Aukštas diastolinis kraujo spaudimas yra rimta problema, turinti didelę įtaką žmogaus sveikatai. Diastolinis kraujo spaudimas yra antrasis kraujo spaudimo rodiklis, matuojamas dviem skaičiais, pavyzdžiui, 120/80 mmHg, kur 80 mmHg yra diastolinis spaudimas. Šiame straipsnyje bus nagrinėjami diastolinių kraujo spaudimo normos, priežastys, simptomai, diagnozavimo metodai, gydymo galimybės ir gyvenimo būdo pokyčiai, padedantys valdyti šią būklę.

Kas yra diastolinis kraujo spaudimas?

Diastolinis kraujo spaudimas yra kraujo spaudimas, kai širdis ilsisi tarp dviejų širdies plakimų. Tai yra svarbus rodiklis, kuris atspindi, kiek kraujo spaudimo jėga veikia kraujagyslių sieneles, kai širdis nesusitraukia. Normalus diastolinis kraujo spaudimas svyruoja nuo 60 iki 80 mmHg. Kai šis rodiklis viršija 80 mmHg, tai gali reikšti, kad asmuo turi aukštą diastolinį kraujo spaudimą.

Aukšto diastolinio kraujo spaudimo priežastys

Paveldimumas

Genetiniai veiksniai gali turėti didelę įtaką kraujo spaudimui. Jei šeimoje yra žmonių, sergančių aukštu kraujo spaudimu, tikimybė, kad Jūs taip pat susidursite su šia problema, dažnai padidėja.

Dietos įpročiai

Maisto pasirinkimas gali turėti didelės įtakos kraujo spaudimui. Druskingo maisto perteklius, sočiųjų riebalų vartojimas bei per didelis alkoholių vartojimas gali lemti diastolinio spaudimo padidėjimą.

Fizinis neaktyvumas

Stiprus fizinis krūvis padeda išlaikyti sveiką kraujo spaudimą. Reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti kraujotaką ir sumažinti stresą, jei asmuo yra fiziškai neaktyvus, tikėtina, kad jo kraujo spaudimas bus aukštesnis.

Stresas

Psichologinis stresas ir nerimas taip pat gali prisidėti prie diastolinio kraujo spaudimo padidėjimo. Ilgalaikė streso būklė gali sukelti neigiamus fiziologinius pokyčius, įskaitant kraujagyslių susiaurėjimą ir hormonų disbalansą.

Medicininės būklės

Tam tikros medicininės būklės, tokios kaip diabetas, inkstų ligos ar skydliaukės sutrikimai, gali padidinti diastolinį kraujo spaudimą. Be to, kai kurie vaistai gali turėti nepageidaujamą poveikį kraujo spaudimui.

Simptomai, susiję su aukštu diastoliniu kraujo spaudimu

Aukštas diastolinis kraujo spaudimas dažnai neturi akivaizdžių simptomų. Daugeliu atvejų žmonės apie savo būklę sužino tik atlikę medicininius tyrimus. Vis dėlto gali pasireikšti keletas bendrų simptomų:

Galvos skausmas

Intensyvus galvos skausmas, ypač šventyklų zonoje, gali būti susijęs su aukštu kraujo spaudimu.

Pavargimas

Nuolatinis nuovargis be aiškios priežasties gali signalizuoti, kad organizmas yra apkrautas.

Migrena

Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti migreniniai galvos skausmai, kurie rodo, kad kraujo spaudimas yra padidėjęs.

Regėjimo sutrikimai

Aukštas kraujo spaudimas gali paveikti regėjimą, sukelti neryškų matymą ar kitus regos sutrikimus.

Diastolinio kraujo spaudimo diagnostika

Kraujo spaudimo matavimas

Pirmasis žingsnis diagnozuojant aukštą diastolinį kraujo spaudimą yra reguliariai matuoti kraujo spaudimą. Tai galima atlikti namuose naudojant automatinius kraujo spaudimo matuoklius arba pas gydytoją.

Kraujotakos tyrimai

Gydytojas gali rekomenduoti atlikti kraujo tyrimus, kad įvertintų bendrą sveikatą ir identifikuotų galimus rizikos veiksnius.

Echokardiograma

Echokardiograma gali būti naudojama įvertinti širdies veikimą ir struktūrą, nustatant, ar yra kokių nors komplikacijų dėl aukšto kraujo spaudimo.

Gydymo galimybės

Gyvenimo būdo pokyčiai

Pirmas žingsnis gydant aukštą diastolinį kraujo spaudimą dažnai būna gyvenimo būdo pokyčiai. Tai gali apimti sveikesnę mitybą, fizinį aktyvumą, svorio kontrolę ir streso valdymą.

Vaistai

Jei gyvenimo būdo pokyčiai nepadeda, gydytojas gali skirti vaistus. Populiariausi vaistai, vartojami gydant aukštą kraujo spaudimą, yra diuretikai, beta-blokatoriai, ACE inhibitoriai ir kalcio antagonistai.

Patarimai, kaip sumažinti diastolinį kraujo spaudimą

Maiste mažinti druskos kiekį

Ribokite druskos vartojimą, nes per didelis druskos kiekis gali sukelti vandens sulaikymą ir padidinti kraujo spaudimą.

Reguliarus fizinis aktyvumas

Stenkitės bent 150 minučių per savaitę skirti fiziniam aktyvumui. Tai gali būti vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas arba bet kuri kita veikla, kuri jums patinka.

Sveika mityba

Į savo racioną įtraukite daugiau daržovių, vaisių, viso grūdo produktų ir sveikų riebalų. Tai padės sumažinti kraujo spaudimą ir pagerinti bendrą sveikatą.

Streso valdymas

Pasirinkite veiklas, padedančias sumažinti stresą, pvz., meditacija, joga ar kvėpavimo pratimai.

Reguliarūs medicininiai patikrinimai

Fiksuokite reguliarius vizitus pas gydytoją, kad galėtumėte stebėti savo sveikatos būklę ir kraujo spaudimą.

Aukštas diastolinis kraujo spaudimas yra rimta būklė, kurios nereikėtų ignoruoti. Svarbu būti atidžiam savo sveikatai, reguliariai tikrinti kraujo spaudimą ir konsultuotis su specialistais, kad išvengtumėte rimtų sveikatos problemų.