Aritmija yra širdies ritmo sutrikimas, kuris pasireiškia netinkamu širdies elektrinio impulso generavimu ar perdavimu. Tai gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, todėl svarbu žinoti apie šią būklę, jos tipo, priežastis ir galimus gydymo būdus.
Kas yra aritmija?
Aritmija apibūdina įvairius širdies ritmo sutrikimus, gali būti tiek pergreitas, tiek sulėtintas ritmas, o kartais net ir chaotiškas. Normalus širdies ritmas svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę, o bet kokia reikšmė, kuri nesilaiko šių normų, gali būti laikoma aritmija.
Aritmijų tipai
Yra keletas pagrindinių aritmijų tipų, kuriuos verta aptarti:
1. Tachikardija
Tachikardija yra būklė, kai širdies ritmas viršija 100 dūžių per minutę. Tai gali atsirasti dėl fizinio krūvio, streso, ar rodiklio ligų, tokių kaip tirotoksikozė.
2. Bradikardija
Bradikardija – tai širdies ritmas, mažesnis nei 60 dūžių per minutę. Ši būklė gali būti natūrali, kaip sportininkams, tačiau gali reikšti ir medicinines problemas.
3. Prieširdžių virpėjimas
Tai yra viena iš dažniausių aritmijų, pasireiškiančių nereguliariu ir dažnai pagreitintu širdies ritmu. Prieširdžių virpėjimas gali sukelti kraujo krešulius, didinant insulto riziką.
4. Prieširdžių plazdėjimas
Panašus į prieširdžių virpėjimą, tačiau širdies ritmas yra stabilus, bet greitas. Prieširdžių plazdėjimo metu širdies raumens skaidulos dirba sinchroniškai.
5. Ventrikulinė tachikardija
Ši būklė kyla, kai ventrikuliai, arba širdies apačioje esantys raumenys, susitraukia pernelyg greitai, kas gali sukelti pavojingą širdies susitraukimų ritmą.
6. Ventrikulinė fibriliacija
Tai yra ekstremali ir potencialiai mirtina būklė, kai širdies raumens skaidulos širdyje pradeda veikti chaotiškai ir neveikia efektyviai pumpuoti kraujo.
Aritmijų priežastys
Aritmijų priežastys gali būti labai įvairios. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys aritmijų atsiradimą, yra:
1. Širdies ligos
Kitaip tariant, koronarinė širdies liga, širdies nepakankamumas, širdies struktūros pakitimai ir kt. gali sukelti aritmijų vystymąsi.
2. Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai
Svarbus elektrolitų, tokių kaip kalis, natris ir kalcis, balansas yra būtinas, nes jų trūkumas arba perviršis gali sukelti aritmijas.
3. Hormoniniai pokyčiai
Skydliaukės sutrikimai ar kiti hormoniniai pokyčiai gali paveikti širdies ritmą.
4. Vaistai
Tam tikri vaistai, ypač kiti širdies aritmijos gydymui skirti preparatai, gali sukelti papildomų aritmijų.
Aritmijos simptomai
Simptomai gali labai skirtis, tačiau dažniausiai pasitaiko:
– Širdies plakimo pojūtis (palpitacijos)
– Galvos svaigimas
– Nuovargis
– Dusulys
– Krūtinės skausmas
– Prarastas sąmonės momentas arba alpimas
Diagnostika
Aritmijos diagnozavimas apima keletą metodų:
1. Elektrokardiograma (EKG)
Tai yra pagrindinis diagnozavimo metodas, matuojantis elektrinio impulso srauto specifiką širdyje.
2. Holterio monitoringas
Tai 24-48 valandų EKG stebėjimas, leidžiantis gydytojams stebėti širdies ritmą kasdienėje veikloje.
3. Echokardiograma
Ultragarsinis tyrimas, leidžiantis pamatyti širdies struktūrą ir funkciją, nustatant galimas problemas.
Gydymas
Gydymas priklauso nuo tipo, sunkumo ir priežasties.
1. Vaistai
Būdingiausi gydymo metodai apima antiaritminius vaistus, kuriuos skiria gydytojas.
2. Elektrofiziologinė procedūra
Tuomet kartu su kateterio intervencija saugiai nustatomos ir pašalinamos nenormalios elektrinės grandinės.
3. Širdies defibriliatorius
Šis aparatas gali automatiškai atkurti normalų širdies ritmą ekstremalioms būklėms, pvz., ventrikulinei fibriliacijai.
4. Gyvenimo būdo pokyčiai
Sveikos mitybos, fizinio aktyvumo didinimo ir rūkymo atsisakymo įpročiai gali padėti valdyti aritmijas.
Išvados
Aritmija yra sudėtinga širdies ritmo sutrikimų grupė, kuri gali turėti rimtų pasekmių. Suprasdami simptomus, priežastis ir gydymo metodus, pacientai gali geriau valdyti savo būklę ir sumažinti rimtų komplikacijų riziką. Svarbu konsultuotis su specialistu, kad būtų galima atlikti reikiamas diagnostines procedūras ir rasti tinkamiausią gydymo planą. 