Lorazepamas – tai benzimidazolo derinys, priklausantis benzodiazepinų grupei, plačiai naudojamas anksiolitinių, sedacinių ir hipnotinių savybių dėka. Šis vaistas dažnai skiriamas pacientams, kenčiantiems nuo nerimo, nemigos ir kitų su stresu susijusių sutrikimų. Straipsnyje aptarsime lorazepamo veikimo ypatybes, taikymo sritis, šalutinius poveikius ir saugos priemones.
Kas yra lorazepamas?
Lorazepamas buvo sukurtas 1960-aisiais metais ir yra vienas iš populiariausių benzodiazepinų. Jis veikia centrinei nervų sistemai, mažindamas nerimą ir sukeldamas raminamąjį efektą. Vaistas dažnai skiriamas trumpalaikiam nerimo ir miegamojo sutrikimų gydymui. Jo veikimo mechanizmas susijęs su GABA (gamna-aminobutyro rūgštis) receptorių aktyvacija, kuri mažina neuronų sužadinimą.
Veikimo mechanizmas ir farmakokinetika
Kaip veikia lorazepamas?
Lorazepamas veikia padidindamas GABA, svarbiausio slopinančio neurotransmiterio, poveikį smegenyse. Jis prisijungia prie benzodiazepinų receptorių GABA kompleksuose, skatindamas GABA pusiau aktyvavimo jos receptorių kompleksą. Dėl to sukuriama slopinamoji nuotaika, leidžianti sumažinti nerimo lygį.
Farmakokinetika
Lorazepamas gerai absorbuojamas žarnyne ir pasiekia piką kraujyje apytiksliai per 1–6 valandas po vartojimo. Jo pusinės eliminacijos periodas yra nuo 10 iki 20 valandų, o tai reiškia, kad vaistas ilgai išlieka organizme. Lorazepamas metabolizuojamas kepenyse, o išskiriamas daugiausiai inkstuose. Šios savybės lemia, kad yra svarbu atsižvelgti į inkstų funkciją, ypač vyresnio amžiaus pacientams.
Naudojimo sritis
Nerimo sutrikimų gydymas
Lorazepamas dažnai skiriamas kaip trumpalaikis gydymas pacientams, kenčiantiems nuo generalizuoto nerimo sutrikimo, socialinės baimės ar specifinių fobijų. Svarbu pažymėti, kad jo poveikis būna greitas, todėl pacientai dažnai jaučia palengvėjimą jau po pirmojo vartojimo.
Nemigos gydymas
Dėl savo raminančių savybių lorazepamas taip pat naudojamas nemigai gydyti. Jis padeda pacientams užmigti greičiau ir išlaikyti miegą per naktį. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad jis neturėtų būti vartojamas ilgą laiką, nes gali sukelti priklausomybę.
Priepuolių ir neurozinių sutrikimų gydymas
Įvairiuose klinikiniuose kontekstuose lorazepamas naudojamas ir kaip pagalbinis vaistas gydant priepuolius, ypač sunkių, sudėtingų epilepsijos formų atveju. Be to, jo savybės gali padėti gydant kitus neurozinius sutrikimus.
Šalutinis poveikis
Lorazepamas, kaip ir dauguma farmacinių preparatų, gali sukelti šalutinį poveikį. Dažniausi šalutiniai reiškiniai yra:
– Sedacija – pacientai gali jausti mieguistumą arba nuovargį.
– Blogo koordinavimo jausmas – gali pasireikšti pusiausvyros sutrikimai.
– Atminties sutrikimai – galimi trumpalaikiai atminties praradimai.
– Alerginės reakcijos – odos bėrimas, niežėjimas arba patinimas.
Ilgalaikis vartojimas gali sukelti priklausomybę, tolerance ir abstinencijos simptomus nutraukus vaisto vartojimą. Svarbu, kad šis vaistas būtų vartojamas tik gydytojo nurodymu ir prižiūrint, kad būtų išvengta nepageidaujamų pasekmių.
Kontraindikacijos ir atsargumo priemonės
Lorazepamo negalima vartoti pacientams, turintiems tam tikrų sveikatos problemų, tokių kaip:
– Piktybiniai navikai.
– Sunkūs kepenų arba inkstų sutrikimai.
– Respiracinė depresija.
Prieš pradedant gydymą lorazepamu, būtina informuoti gydytoją apie visus kitus vartojamus vaistus ir esamas ligas. Taip pat svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl dozavimo ir vartojimo trukmės.
Išvados
Lorazepamas yra veiksmingas vaistas, padedantis gydyti nervų sistemos sutrikimus, tačiau jo vartojimas turi būti gerai apgalvotas, atsižvelgiant tiek į galimą naudą, tiek į šalinį poveikį. Svarbu laikytis medicinos specialistų rekomendacijų ir nevartoti šio vaisto ilgą laiką, kad būtų išvengta priklausomybės ir kitų nepageidaujamų efektų.